(Poškas kelęs)
Švėntis reik švėnsti. Ton byluo vėsas pasauli religijas, tad nenuostabu, ka aš, kap tėkras krikščiuonis, ontra dėina po Juzuliaus gimėma, įšejau pasidairyti po Kauna (če tuoks miestas, kor pri Megas). Buvuo sutarėm su draugeliu praleisti po keleta bokalu per savi ir tęp pagarbynti kūdikieli Jėzu, katras jau gulieji Beatliejaus ėdžiuosi kartu su gyvulelęs. Ja tikieti Mata su Luku pasakuojimąs, anon pagymdi tuoki Marija, katra turieji vyra Jūzapa. Ja kas nežinuot tuos istuorijas, tai iškarta perspieju, labą painę tėn vėsks. Nuorynt suprasti, reik smarkę tikrynti faktus, bo be mona jau minietu pasakuoriu dar Muorkus su Juoniu sava versijis pateiki, o kor dar senūju pranašų knygas. Žuodžiu, nuorynt kon nuors suprasti, reiktu pirmą pradžią bent jau hebraju ir aramieju kalbas pramuokti arba skaityti Antana Poškas keliuoniu aprašymus. Kadangi su senuosiuom kalbuom mon nelabą, tai aš pasirinkaus Poškas varianta. Panašis temas beaptariniejont su draugeliu jau gal ontruo knaipie, sava užsibriežtus alaus bokalų kiekius buvuom perviršijėn, kai pri mūsa stalioka prisieda kolegas pažystami, parliekėn trumpų atuostuogu iš švėntuosis žemis. Tai bova grynakrauji žemaiti su smagiu biču iš žydu ir arabu pasauliaus kartu sudiejus, katrėi gyven Tel Avivi, bet per Jozuliaus gimtadieni atsidūri mūsa krašti. Po kažkelynta "Dunduliaus" bokala, kai jau bova aptarta judaizma, krikščionybis ir pranaša Mahometa įtaka šiuolaikinę kultūrą, bova prisimynta, ka "Ryanair" už pėnkių "Kultūras" kavėnis alaus bokalu kaina skraidėn į pažadietuoji žemi. Prasidieji vėsks nu bajeri, tipo jymkit bilietus, atskrėsit pas mumi, užvalgysit gera humusa, atsigersit skanaus vyna, kada laisvesni. Baigies tou, ka diktavau sava asmens kuoda ir lynkčiojau galva, ka gegožis pabaiguo mon tynk vėsas datas. Smagę pasiediejėn, išsiskėrstėm. Mes su kolega dar užsukuom į "Mažuoji Paryžiu" patikrynti meniu, bet tėn, kap ir pas krikščiuonis, Dieva kūns ir Kristaus kraus, nieks nesikeit jau puora tūkstončiu metu.
Kėta dėina gavis patvėrtinėmą, ka bilietą nupėrkti, supratau, ka aludis, barą ir restoraną yr vėinas iš geriausiu vėitu pardavuoti keliuoniu bilietus ar šeimyninius kelialapius. Kada žmuogou begal būti lėngviau pasiryžti keliuonę, nei kokiuo knaipie po keletas skanę pūtuojėnčiu bokaliuku.
Ka rimčiau atruodytumem pažadietuo žemie, užverbavuom dar puora piligrimu. Tėisa, vėins sudvejuoji, tai švėnta žemi pasėiki trys pranašą nu rytų posis, pasidabinėn lininiem žemaitiškuom kiepkuom, katruos, pasiruoda, yr unt tėik aktualis tūs kraštūsi, ka gal net iššaukti rymtus karinius konfliktus. Kai arabs pamata europietiška gymiaus bičus su lininiem kepurikiem, ons automatišką sūved vaizda su new settlements reiškiniu. Kai žyds mata ton pati, anam atruoda, ka tai radikalą, palaikontis Hamasa. Žuodž, ja važiousit į tus kraštus, būtiną užsidiekit tradicini žemaitiška lėna kepurėki, jūsu keliuoni būs įsimintinesni ir prasmingesni.
Ja kas lonkieties tami krašti, tai žinuot, ka anėi prasileid lingviau negu paleid. Tęp, prasmukuom gan lingvą ir po keletas minučiu jau studijavuom autuobusu meniu Tel Aviva karštie. Mūsu tėkslas bova susitėkti su draugąs, per katrus ir alu nusipėrkuom tus bilietus į švėnta žemi (kudie ana švėnta?) ir susirasti sava išsinuomuota kemperi unt jūras kronta.
Kažkąp tai viešouju transpuortu nusigavuom iki sutarta pliaža, kor mūsa turieji laukti kemperis unt jūras kronta, katras privalieji atstuoti mūms viešbuti. No aišku, nebova tęp vėsks gražę. Kemperis stovieji tokiuo prišnerkštuo aikštelie ir per longa jūras nesimati, kap reklaminiami šūkie, nu, bet common, če Izraelis, tai aišku, ka tavi išdors. Dar Puoška aprašiniedams sava keliuonis ton akcentava, tik tas bova beveik šymtmečiu unkščiau, tai reikštu, ka turizma reikalą tik patobulieji. Nesipletont į turizma peripetijis, gavuom raktus nu sava kemperi Bat Yam pliaža terituorijuo, nu ir prašyma, ka nebandytumem niekor važiouti, bo mašina be technikiniaus ir dar velnę žėna kuo.
Tel Aviva apveiziejuom iš visų pusiu, pavakaruojuom senuojuo Jafuo, pasitryniem madynguosi vėituosi, pabendravuom su putleri begarbinontęs sovietu žydąs, katrėi gyven iš Izraeliaus pašalpų. Pasėdiejuom gruzina - ukrainiečiaus pubi, kor gruoji kuoks tai vietinis Grebenščikuovs. Paaiškinau direktoriou, ka laiks rėšti ton bizni, bo prasigers, nepatikieji. Patraukiem link kemperiaus apapa. Pakeliou šaudi saliutą - pasiruoda, Hamasas bombėna Izraeli. Nieka nenutėka, įprasts reikals. Tiesiog Izraeliaus priešlėktovinis gynybas sistemas pakėla kainuo, bo Hamasa chlapuškis yr tiesiog joukyngas, net numanau, iš kor anėi gaun anas. Nuors kemperis drebieji ton nakti, net kelis sykius kišau galva paveizieti į dongu.
Ja atvarę į Izraeli, tai kap ir reiktu aplunkyti Jaruzali, kon mes ir padariem. Sieduom į busa ir nukakuom apveizieti švėnčiausi miesta. Aš nesu lab religyngs bičas, tudiel nuoru perspieti kėtus panašius žmuogus, ja jūs dar kažkor dvejuonies, vėnkit panašių keliuoniu, nebent jūs tvirtą nusprėndiet stuoti į ateizma kelia. Apsilonkėms Jeruzalie jūms gal kainouti paskutiniu tikiejima likučiu sunaikinimu, če aš visišką rimtą. Kai pamatą ton beprotybi velniškami karštie, lėnku konigus su vėnuoliemis betempončius Juzuliaus kryžiu, minias pėnsininku su vėliavėliem ka nepasimestu iš įvairiausiu pasauli šalių, užrašus unt pastatų, če uns suklopa, če susvirduliava. Dar būdams vaks Telšiūsi, bažnyčiuo veiziedavau į staticijas einontis babytis su klausimu, kam jūms tas teatras, gi galet garbynti ir nesireklamoudamas. Panašu, ka nu Puoškas apsilonkyma Jeruzalie vėsks tik sustiprieji, gidą bet kokiuom kalbuom, nu ir istuoriji gal pritaikyti pagal nuotaika. Dievaži, nesmerku, ja aš tėn gyvenčiau, manau panašę sukčiaus, dėrbčiau gidu ir pasakuočiau dar negirdietas biblijinis istuorijas - žmuonis duosnę muok už pramuogas.
Beeidami link švėnčiausiu vėitu, užtikuom tuoki vietiniu vynų krautuveli. Nu, ir aišku, treita nuostabaus vyna butelių nūguli į kuprinis vakarou. Kažkąp net nepagalvuojuom, ka tai gal būti kliūtimi apveizieti raudų sėina. Kai jau pabuoda skaityti lėntelis unt sėinu kas če nutėka Juzuliou, nusprėndiem eiti pri tuos sėinas, kor reik biški pavyrkauti. Kadangi buvuom trys bičą ir visi su kepurikiem, katruos gal klaidynti, tai beveik praejuom musulmuonams skėrtus vartus, bet paskutiniu muomentu buvuom išmesti, kap netikelę krikščiuonis. Nu kon, teka susirasti mūms skėrta praejėma, kor, aišku, terorizma patikruo užkliova mūsa vyns. Teka prisėikti visąs švėntąs, tievu ir muotina, ka mes nesiruošam tėn anuo gerti, tiesiog esam stupid turists. Pavyka. Po derybu mumi inleida paveizieti tuos sėinas. Kap nebūtu keista, bet mūsu žemaitiškas kepurėkis netėka, tai užsidiejuom paskutėnis maduos kipas. Pėrma linksmiausi atrakciji tėn patekus yr vaką, katrėi švėnt sava bat mitzvah švėnti. Anėi pasičiūmp kuoki tai stanley cup tauri ir laksta po ton aikšti, o anų sesis, mamas ir tetas, kadangi yr buobas, į ton aikšti nier įleidams. A kam če dar anų, staug už tvoruos ir mieta saldainius. Nu bet pati stipriausi įspudi dara tai hasidą su gopro kameruom unt galvų, kinkoujančiu techno ritmu ir mormontis nesuprontamus žuodžius. Aš nesakau, ka tai yr blogą, tiesiog mon tai bova joukyngą, bo techno aš kap ir nebklausau ir maniau, ka tai jau praeitis. Kai jau pradiejuom klausinieti, kor če ton gopro kamera nusipėrkti, gavuom žinuti, ka mūsu jau lauk keliuonis įkviepieji, tėkra žemaiti, gyvenonti tuo mišrainie. Pabieguom nu sėinas ir pasileiduom per žymiausis kapinis, lipuom į kalna, nu katruo matuos vartą, katrėi turietom atsiverti visyms nusipelniusyms.
Mūms neatsivers, bo mes prie legendini alyvmedi atskymšuom buteli švėnta vyna. Nieks kap ir nemati, apart japuonu turistu, katrėi aišku nufuotkėna. Net neabejuoju, kap aš stuosu prieš aukščiausiuoji, tėi japuonu gigabaitą būs ne mona naudą.
Sukapuojuom sava šakšuka rytmetie pabudėn hostelie ir nusprėndiem, ka Jaruzali mes jau pamatiem. Puora dėinų mes tėn bastiemies, arabu kvartala išmaišiem, humusa išragavuom, torgou prieskuoniu prisipėrkuom.
Net papouliem į maža žydu - arabu konflikta pri Damaska vartu, kor iškolta vitrina ir perpjauta arabu paaugliaus ronka bova epicėntras. Nieka rymta, kasdienybi. Mūsa kuratorę pasiūli mūms aplunkyti Jericho, bo tėn ir negyva jūra pašuonie ir kokėi tai anų pažystami laika nebluoga hosteli.. Mon tas pavadinėms kažkąp sugruoji su kuoki tai sena daina, katra kažkudiel tai bova užstrėgusi mona galvuo. Aišku sutikuom, bo ir Negyvuoji jūra aplunkyti noriejuosi. Bet keliuoni į Jericho sutariem per Ramala, kor mūsa draugielis turieji buta ir maluonę pasiūli nakvyni, bo uns ir pats tėn žad būti bizniaus reikaląs. Nu kon, ruoviem į arabu posi, mūsu trijulie bova bičas, katras jau tuokius žygius daris. Nelab tėn kas sudėtynga. Pereidams puosta, ruodą lietuviška pasa ir, inmetis neutralius veizuolus, aiškini, ka esi turists, niekam tu tėn ir neiduomus iš tėkra. Žuodž, su persėdimu atliekiem į Ramala per pati ramadana. Nobuodus tas miestalis, totalus šiukšlyns, bo žmuonis tėn unt tėik užgoiti, ka nebemata tėksla kažkon daryti miesta labou. Žmonių galybi, vėsas pardotovis pusiau uždarytas, bo ramadans, tokių turistu kap mes nedaug. Prasitryniem po cėntra kuokis tris valondas, karštis išvargėna, ir baisę užsinoriejuom alaus. Paklausiem pas sava gelbetieju, ar tai įmanuoma? Aišku:) Gavuom krikščiuoniu bara adreasa, katras pusvalondi pieškom nu cėntra ir tėn įejus pro pusiau užtrauktas užuolaidas, rondi ruoju - gal keturi kraną šalta alus už krikščiuoniška kaina, nu bars tuoks. Kuoki tai oazi: kas ger, kas kampi šiša rūka, gruo reagis, vot tau ir ramadans. Vėliau atvara mūsa draugielis po darba su auto pasijem mumi, važiniejam po naktėni Ramala, biški papasakuo, kas pri kuo.
Užsukam į kažkuoki šikarna restorana. Tūsi kraštūsi įprasta, aplynkou šiukšlyns, praeini pro vartus, kažkokiuos tai pasakas imitaciji. Geram tikrą gera palestiniečiu brewery alu (biški suprontu api ton), kėik pavakaruojėn varuom pas draugieli į bota, kor uns ir gėmi. Pakeliou sustuojam į načnyka (per ramadana:) perkam tuo pati alaus ir kuoki tai Araki. Uždaruo erdvie daryk kon nuori, kap ir pas mumi, smagus dūms, alus, puokalbę api politika, religiji. Visi mes panašus - ar su kipa, ar su musulmuoniška, ar su žemaitiška kepuriki. Vienyntelis nepatogoms dušou - nier vondens. Tik tūlikou nuleisti, vundou tėn auksa verties, galietumem puotvini perleisti anyms. Mūsa geradiejus praša rytmetie nelysti į lauka su tuom kepurikiem, bo bėji, ka kaimyną palaikys mumis new settlers ir kažkas gal nukėntieti: arba mes mes, arba anuo bots.
Rytmetie mažumeli pagiryngi ruošamies link Jericho. Mūsa globies nuvež mumis iki banka, kor aš, mažumeli diel vakar vartuotu medikamentu, mažumeli diel kalbuos barjiera, bankomati išsikeitu 200 euru į Jordanijas dinaras, katrų mums tikrą nereikies Jerichi. Bandau eiti pri kasininkis, ka susikeisti, bet kolega sustabda. Saka, tu būsi lėngvas gruobis ir praknisi trečdali pinigų. Uns, mažumeli pasideriejis, atkeit, gaunu pinigus be nuostuoliu. Pažyntis:)
Mikrioks - karštis, mes Jerichi. Baisus šiukšlyns, palei gatvi gol negyvs šou, smėrd dvieseliena, mes ėiškuom sava hosteliaus. Kepėn tęp, ka aš jau pradedu keikti vėsa tuos keliuonis sumanyma. Anglišką nelab kas šnek, žemielapis kažkąp grybaun, kami tas hostelis. O švėnčiausiuoji Magdalena! Rondam vartus, už katrų - ruojus, mūsu hostelis, žalia žolie, poršk vundou, vidou viesę.
Sužinuojien, kas rekomendava, hosteliaus darbuotuos kažkąp nudžiūng ir praneš, ka šaldytuvi yr alaus, o pinigus - pagal sąžini, mon tynk. Mes kumbarie su balkuonu, geram šalta palestiniečiu alu, veizam, kap pėimou gen kažkor uožkas. Keista, kor anėi anas gana, vėini akmenis aplynkou, išskyrus mūsu oazi. Bet čė tik tokėi turtyngi užsienietę įleidami su išpompusiuom kišeniem nu euru ar Jordanijas dinaru, o ne driskę su uožkuomis. Į kombari įsiverž kuoki tai kanadieti su gerąs duntimis, teisyngu sukundimu ir, ruodydama tus sava dontis, praded mūms pasakuoti, ka ana nuor ryt varyti į Juzuliaus uola, nu kur ons tėn badava ar dar kuoki velni dari, sliepies nu pagūndu ir panašę. Hosteliaus darbuotuos aną pasakis, ka ir mes tėn varysma, žuodž, ana nuor būti saugi ir trijyms nepažystamyms bičams siūla šešta ryta dalyntėis taxu ir vaziouti pas Juzuli į uola. Mes aptyngėn, dar tas anuos teisyngs sukondėms ir muštras mūms nepatynk, numykam, ka ok, mazdaug susitarsma manjana. Nuvaruom vakari į pati miestieli, nieka įdomaus, dar tas prakeikts ramadans. Nuvarau į kirpykla, bo ir barzda jau ketvirtuos dėinuos ir plauką, kap pas Povilaiti jaunystie. Pakišu sava kakla arabou po britva, ale nieka, gerą nuskota, apdieliuojis karštąs ronkšloutęs.
Parvaruom į hosteli, kor šalts alus ir araki kameruo. Kėta dėina ilgą mėigtam, išsikepurniejien klausiniejam, kor ta kanadieti, kor nuor į ekskursiji. Ana jau posi šeštuos pajudieji, va kokėi tor būti turistą... Pažiuriejien į žemielapi suprontam, ka ta Juzuliaus uola pri pat, net piests gali dasigauti, nu tai ir įšeinam. Pakeliou mumis lenk turistinę autuobusą, stuo atgal grįžtontis taxa ir siūla sava paslaugas. Mūm nereik, daeisma. Karštis žvierišks, toram vondens, pumpounam. Kokėi tai arabiuką gan naglą praša pinigų, turbūt jaut, ka mes Jordanijas dinaru magnatą. Tas orvs kuoki tai šuduva. Ja aš tėn gyvenčiau, dievaži, atidaryčiau alternatyvu orva, nu tipo če Juzulis treniravuos, priš įšeidams į pagrindėni orva. O tėn prasirausti - zuiki daina. Tik dalėpus pri orva, pamatiem kanadieti su teisyngu sukundėmu. Apsidžiaugi, kap klasiuokus po dešymtmečiaus sutėkusi, pasaki, ka jau viskon apžiūrieji ir dab su kažkuoki ekskursiji vara į kažkuoki alternatyvu orva. Palinkiejuom geruos dėinuos - nu negi bloguos linkiesi.
Pavarguom mes nu tuo orva, karšta kap pekluo, tad nusprėndiem išsimaudyti. Kap tyč, turistiniami lunkstinuki bova pažymiets pliažas pri Negyvuos jūras. Su autuobusąs tėn sūnku, tai pasinauduojuom hostelie douta taksista kontaktąs. Prisistati kap žaibs, išliekiem. Pakeliou paklausiem, vo kor tūlam turistou per ramadana alaus nusipėrkti? Pasiruoda, uns miegst vuokiška lageri ir nūveži pri kažkuoki lariuoka, užleistu pakluodi, kor bova gal trijų rūšių vuokišks alus, krikščiuoniška kaina:) Posi keliaus mūsu taxists įkalbinieji mumis važiouti pri Juona krikštytuoji upaliaus, aiškėna, ka daugiau nekainous ir niekap nesuprata, kod mes nenuoram. Kažkon sakiem anam, ka tuo Juona gi nesutėksma, tai kuoks tėkslas.
Ta Negyva jūra irgi kažkuoks išsigimėms: pryvežta turistu, babyčiu - bočieliu, sied visi unt plastikiniu kėdžių, kor pas mumi devyniasdešymtąs pri lariuoku bova atsiradėn, patam pardavi matyt negyvuosis jūras kuruortams, apsitvierėn plūdurąs, ka į Jordaniji nepabiegtumi ar dar kuoki velni. Nu paplūduriavuom, pastekšliuojuom su gydomouju muoliu ir vėsks. Damušuom vuokiška alu susiedėn unt tų kėdžių ir supratuom, ka reik judieti, bo viešpats keliai nežinomi.
Dar syki pasinauduojiem mūsa svetynga hosteliaus patogumąs. Gerą išsisnaudėn, nutariem aplunkyti Beatlieju arba, kap seniau miegdava sakyti, Efrata. Išlipėn iš mikrioka, pasidaviem, kap ir visi kiti, eiti link Juzuliaus gimėma vėitas, bet pusiaukelie apsigalvuojuom, kuoki velni, kam, kon tėn žiūrieti? Tad krypti pakeitiem link Banksiaus viešbuti, kor galiejuom gauti šalta alaus.
Bari, gruoji "Massive attack" - kaži kudiel? Prasiejuom, pasliūkiniejuom aplink sėinas, paspieliuojuom, katras piešinoks galietu būti orginalus ir priejuom išvadas, ka Banksis malačius, uns tikrą atkreipi pasauliaus diemesi, kad ir kąp bevartytumi ton situaciji, palestinietę atsidūri silpnesniuoji pozicijuo, nu ir nusipelni kuoki tai atlygi.
Banksis mūms patėka ir alus nebova jau tėn super brongus, nu ir "Massive attack" aš miegstu dar nu praeita omžiaus, bet reikieji judieti ir mes trukteliejuom viel į Jeruzali. Patikruos pūnkti įjūngiem nevispruočiu turistu riežėma ir mosoudami pasąs be jokiuos patikruos parsiraduom į kažkam kažkodiel, neaišku dėl kuo, bet pažadietuoji žemi. Ka būti čiesnam, kai ejuom per patikruos pūnkta, tai žemaitiškas kiepkas sliepdavuom, ka nepritraukti nereikalynga diemesi, o tai dar ir prostata patikryns.
Jaruzali po kelių dėinų pertraukas kap gymts miests pasiruodi, kuožnas užkabuoris pažystams, pasitryniem po arabu kvartala, pabondiem inlysti į orvus, katrus kadaisi Antans Puoška apraši. Ale jau ne tas, visor tori mokieti ir visor elektra, jokiuos romantikas ar mistikas.
Pasitrainiojėn po miesta ir orvus praalkuom ir kažkąp papouliem į marokiečiu restorana, kor netrūka šalta alaus ir rozečiu telefams pamaitynti. Kol studijavuom meniu, mūsu kaimyną gava spalvynga liekšti su galybi įvairaus maista, padavieję žėnkląs paruodiem, ka mūms irgi tuo pati. Keista, ka tuos šalis, kor gan skordi gamta, tuoks spalvyngs maists. Gal anėi tęp kompensoun sava gamtuos nykoma? Nu ja jymti mumi kap pvz., mes gi spalvų kakafuonija če turam - spalvinga augmeniji, ta žolie, metu laiką, o daruom pėlkus cipakus su rudąs spirgiukąs arba kugeli. Kas mūms yr, kudiel mes tokėi nuobuodus? Tai dar diekavuokem apvaizdą, ka turem šaltybarščius, nuors biški atsver mūsa pilkoma. Nemiegstu nuobodaus maista - vaizda, nuors uns ir skanus, nemiegstu. Aš net darydams cibulyni, tradicini žemaičiu pagirių srioba, stėngous padaryti sodriuos žaliuos spalvuos, tęp gi linksmiau. Valgys gi žmuogus, katram blogą, gal net api pabaiga galvuo, tai praslynksminkem anon, padiekem nugynti pėlkas myntis. Į ton pati kugeli dadiejus muorku ir žiupsnieli ciberžuolis, gaunam daug linksmiesni patiekala, o gal net ir skaniesni. Žuodž, marokietę, žydą, palestinietę, pas katrų viešiejau, dara lynksma spalvynga maista ir, kas svarbiausę, skanu, tuoki skuoni humusa, kor aš nusipirkaus sušiktami Jericho prekybcentriuki, aš nesu valgis daugiau niekor - kažkas pasistėngi dėl monis.
Paviešiejuom atsakuntę, laiks ir namolio, bo bilietą su datuom, o skrydis iš Tel Aviva. Tai sieduom į tarpmiestini ir vėituo. Draugą padari dar kuoki tai tura, o vakari užsieduom rymtami pubi, kor devynis galybis alaus rūšių, nu ir tikrą nebuvuom prasti puba lunkytuoję, pradraskiem kranus, pasismakavuojuom.
Skrydis namolio kuoks tai onkstus papouli. Jau šešta rytmečiaus buvuom pri propeleriaus. Nu unt karta tėn mūsu nieks neleida, bo anėi miegst dar tavi pagaidynti, tėkra ta žuodi prasmi. Tai bepėgu mūms, katrėi biški gyvenuom mela imperijuo, praeiti anų testus, mon net jouka sukieli, bet kap amerikuonams, katryms nu mažens įkalta į galva, ka negal melouti, tik teisybi. Kas yr ejėn ton procedūra, tai žėna, ka dar nedaejus iki vartu anėi nustata tava pavuojaus lygi. Mes su kolega gavuom beruods treti, o kėts mūsa piligrims gava vėina žemiau iki prostatas patikruos, nu bet tai pats kalts, žurnalists, varinie po arabu šalis, nier kuo mondravuoti. Mona interviu bova gan joukyngs: kai aš jau prisėikiau visąs švėntąs, ka nebuvau palestiniečiu terituorijuo ir nieks nieka nepraši monis parvežti kuprinie, ir puora sykiu praspelinau sava pavardi, monis paklausi, kudiel to nešiuoji kypa? Nu vuo, pasiruoda, žemaitiška kepori gali tapti įtarimu. Nu, aš paaiškinau, ka če mona regiuona, iš kor aš kėlis, nacionalinis galvuos apdangals. Tada gudruočius monis paklausi, jagu tai yr tava šalėis nacionalinis apdangals, kudiel tu anon vadini kypa? Nu, tad biški sudvejuojau, kas če per spektaklis ir gerą inkviepis uora paaiškinau, ka tai uns diel kažkokių mon nesuprontamu priežasčių, mona nacionalini galvuos apdangala vadėn kipa, kas mon yr visišką nesuprontama. Mosada tardytuos pasydavi, api prostata net kalbuos nebova. Patekėn pro vartus, matiem, kap mūsu kolega spec eilie deriejuos, ka anuo foto joustas nebūtu švitinamas. Žuodž, tas irgi prasisoka be prostatas patikruos, kuo negalieč pasakyti apie kėta biča, diel katruo užlaiki skrydi ir grįža uns tuoks perbalis. Gal vieži rada?
Neveizont į kai katrus nesklandumus, smagus krašts tėn ir humusas dieviška skuoni, ir prieskuoniu jūra, reiktu kada viel paliekti.
