Bolognese sauce

Bolognese padaža vėrti moni pamokėna tuoki motriškėki, lyg tais bovusi “Foje” klavišinynka muotina (nu ne ana bovusi, tai ons bovis, bet ne Buovis). Tou muomentu buvau bedarbis ir kelis lėnkų agentūru ton žinuoji. Darbs bova gan paprasts ir įprasts emigrantou, savaitgalinis pakeitėms žmogaus, prižiūrončiaus kuoki tai senuoli, specifika irgi gan paprasta, maista gaminėms, valgdinėms ir šūda valėms. Atvykis į vėita su sava galyngu beruods 82 laiduos Mustangu, supratau, ka rajuons če tokių mašinu nelabą matis, nebent meksiką atlek žuolies pasipjauti. Nu bet čia jau rajuona problema , o ne mona. Keists sutapėms, bet mona keitamuoji pėitiniami Čikagas rajuoni pasitaiki lietovi, nu ta, kur viršou rašiau, varda nebepamenu, bo daug alaus nutekieji nu tuo laika. Nu ana greit supažyndėna muni su italu kilmies senuoliu unt kaliaskas, katras, jau biški apsivėlkis smerčiaus baltinius, banda dar įtakuoti velniop einonnti anuo įkorta versla kompanija, katrą dab vadovaun duktie nevykieli ir kažkelynts anuos suguluovs su žėidu unt kuojis, neleidončiu anam palėkti nama terituorijas. Nieka nauja, nežiūront į sava jauna omžiu, aš jau buvau matis gan įvairių amerikienišku šeimų viražų. Dar po metu aš gan ramę su sava kitu prižiūrimu senuoliu irgi unt kaliaskis pirmuos eilies stebiejuom anuo anūka apipjaustyma, katron atlėka rabėns, gaila tik nepamačiau, kor uns dieji ton skureli, bo mona senuolis iš jauduliaus pamėrša alsouti, tai teka biški papumpouti. Pamenu, ka keletas damu negalieji ramę žiurieti i ton reikala ir teatrališką nuslabnieji. Ble duriuochas, aš tai išspruogusiuom akim veiziejau i ton čiuderstva, kap rabėns patepi dvijų savaičiu bičiukou ton maža daigieli su kuoki tai anastasija ir, susmaukis skūra i vėršu, nukėrpa dali skurelis. Karts žmuonis tuoli nu medicinas ar šeip mažą suprontontis api circumcision galvuo, ka tų religiju atstuovą, katryms yr padaryts tas keists reikals, žiūront mūsu akimis yr trumpesnęs bybęs, tai žinuokit ne, bybiaus dydis nepakynt, tiesiog ta oduos dalis katron gali važnyčiuoti sumažie, o pagrynds lėikt tas pats, pas kon 13 cm, o pas kažkon žiek ir visi 23, ir če nepriklausa žyds tu, arabs ar lietuvis. Grįžtont numėi su sava senuoliu ir anuo pusdorni buoba, paatviravau ir pasakiau, ka mon tuos skuruos nieks nepjuovi, tai mona darbdavie bova pakraupusi, atskaiti mon paskaita api higiena ir davi užoumina, ka niekad nevėlą pasitaisyti. Senuolis tik mona keistą žiurieji į sava gyvenima pakeleive su pykčiu ir panieka, tas sens ir paraližytouts žyds bova vėins iš protingesnių mona gyvenimi sutiktų žmonių. Mike bova anuo vards, ons bova salesman (death of salesman tada aš dar nebuvau matis, bet personažas panašus). Basties po Amerika, pardaviniedams šūdniekius, žmuona ir trys vaiką bova įgrysėn iki gyva kaula, nauduodavuos bele kuoki pruoga išdolkynti, bet kuoki muotriškas giminies atstuovi ir, pyst, baisi avarija, katra padari anon invalidu, galinčiu pajudynti tik dešinies ronkas smiliu ir sukiuoti kakla, medicinišką tai vadinuos Lou Gehrig’s disease . Tada šeima tapa pagrindiniu anuo romsčiu, nu ir aš, bo uns mokiedava 25 baksus į valonda ir aš buvau anuo rytmetinis rituals, kuožna ryta su tuokiu kranu iškeldavau anon iš luovas, pasodyndavau in kaliaska ir veždavau pas duša, prausdavau, valydavau dontis ir grįždavuom viel in luova pusryčiauti. Tada bova ramybis laiks, kada mes kalbiedavomies, panašu ka aš anam buvau kažkuoks totalus keistuolis, katram uns galiedava atsiverti ir uns, guliedams unt luovas ir turiedams gera pasakuoriaus talenta, plėikdava mon sava istuorijas, katruos dažną būdava puošlas, bet ne kvailas. Kap tipinis žyds, ons bova girdiejis, ka mes lietuvę — žydšaudžiu tauta, bet mon papasakuojus sava šeimuos istuorija, teka valyti anam ašara. Teka matyti iš vidaus, kas daruos žydu šeimuo, kai jauniausi duktie praneš, ka ženijąs, o anuos išrinktasis — vokyčių kilmies amerikiens, o my god. Vestovis bova dvė, vėinas žydu Čikaguo, kėtas vokiečių kalifornijuo, iš kor jaunasis kėlis. Meili dara neįtikietinus dalykus, sava akimis mačiau, kap šeima pamažu įtikinieji vėini kėtus, ka jaunuosis dukruos meili, tikrą nežodi žydu ir gal būt anuo tievą yr normali žmuonis. Šeip ta jaunieli jau bova tievus invariusi į priešinfarktini būkli, nusipėrkdama BMW, o či dar nacis į šeima. Ja kas nežinuot, tai senuoji žydu karta dėl suprontamu priežasčių rynkuos tik amerikuoniškas arba japuoniškas mašinas, bet jaunėms spjuovi tievams į veida ir pradieji važinieti bemsąs ir mersąs, tai bova skaudus konflikts, senelę nesugebiedava tuo suprasti ir nutraukdava santykius su anūkąs. Teka girdieti istuorija, kap viduriniuoji karta sliepi mašinas marki nu vyresniuosis, dievaži žydu tautą nier lėngva gyventi po tuos tragedijas.

Oi kudiel aš, pradiejis pasakuoti api bolognese padaža, nuejau pas žydus? Gal todiel, ka tas bičas Maiks padari mon įtaka. Karts nu karta uns paprašydava monis patikrynti, ar pačiami tolimiausemi stalčiuo yr dėžuti su vizitiniem korteliem, tarp katrų yr daktara telefuons, kor gal padaryti paskutėni injekcija. Aš turiejau būti tas tarpinynks, katras tor skombynti tam daktarou ir susitarti dėl viskuo. Būčiau skombėnis, nemačiau jokių priežasčių, kudiel aš tuo negaliečiau padaryti, bet syki bari aš užmačiau patraukli mona akę mergeli, ana pasiruodi libanietis ir prancūza mišans, amerikuonka. Su sava vargynga anglu kalba begiedišką melavau, ka esu kino režisierius iš Euruopas, pėrkau aną gierimus, katrus ana guodžę gieri, tada, pasiskuolėnis iš draugeliaus mašina (labą dėdeli), bandžiau parvežti anon numėi. Trijų gyslu vienpusiami kelie į moni įlieki jauns pėimou prisioustis kuoksa. Atsibudau liguoninie, nieka bluoga mon nenutėka, o mergeli sujiedžiau kap reikals. Mediką, pajiemėn krauja iš monis, suprata, ka pasa muni alkaguolis vėituo krauja, prydavi muni milicininkams, o tėi atiemi iš monis teisis. Be teisiu aš nebgaliejau važinieti pas Maika į rytmetėni pamaina, o tai muni kap ir išgelbieji nu skambučiaus daktarou smerčiou. Maikis dab jau mėris, gal 10 metu atgal, nežinau, ar kuoks tai emigrants skombėna tou numeriu daktarou, bet moni nu tuos pareiguos atleida likėms.

Bolognese padaža, katron muni pamokėna vėrti lietovi, aš dažną darau sava vakams ir draugams, bet šindėin pradiejau gamynti ton padaža ir kažkąp nuejau kėtu keliu, tiesiog prakepiau jautienas farša su svogūnąs ir pipirąs, nuors intensija bova kėta, kap ir su pasakuojimu api bolognese padaža. Viešpats keliai nežinomi.

Tėisa, ton padaža aš kažkumet buvau pagamėnis kitam nabagou senuoliou, katron turieji aplunkyti anuo sūnus, Čikagas simfuonini orkestra dirigėnts. Mona šedevrs vėršija vėsus giminies lūkesčius, po vakarienis sūnus su tievu atsistuojėn pluoji mon už vakarieni, o paskou mes klausimies muzikas iš patefuona — tai bova tuo sūnaus dirigoujams orkestras, beruods Bacha gruoji.

Gal ryt aš parašysu ton recepta.