Įkortovis

Ka pagalvuoji, tai gan keists reiškinys, ja tavis tėn nepakvėiti, tai pats gali labą paprastą įsiprašyti. Mon įkurtovis asocijounąs su persikraustyma rūpestęs, dieliuojimąs viskon į diežis arba panašių dėžių tikrinėms, dar nu praeita persikraustėma, katrų tep ir neišpakavą, bo prasidieji naujas nesibaigontis įkurtovis su visuom pasekmiem. Nu dar biški su daug svečių, katrėi paslėikt pas tavi gyventi.

Bova 1995 rudens pradžia, kap aš, perleidis sava karšinama Marėki kitam neseną atvykusiam tautiečiou, palikau ton liv-in job, nu ir Čikaguo pasijutau benamis. Draugų ir pažįstamu, pas kon galiu apsistuoti, kap ir netrūka, bet noriejuos sava kampa, tou labiau, ka turiejau informacijas api draugus ir gėmines, gavusius vizas Lietuvuo, katryms reikies mona pagalbas. Susikoperavėn su tuokiu vaikystis laikų bičioku, katras irgi turieji duomenų api naujus Amerikas užkariautuojus nu Telšių, išsinuomojuom šikarna trijų kombarių bota senami Čikagas lietuviu rajuoni Bridžpuorti, ka aiškiau būtom, tai tėn dar Stepuona Dariaus mamali turieji valgykleli. Labą patuogi vėita, pri pat greitkelis, ja tau anuo nereik, tai už pinkių minučiu atsyduri chainatowni arba už pinkiuolikas dauntauni. Žuodž, pasaka, o ne rajuons, ka tėn meksiską karts nu karta ku nuors nusišaun, monis negosdėna, bo mona gimtami miesti, tas irgi vyka, ir kon, ir nieka. Ka tai bovis lietuviu rajuons byluoji ir Lituanicas gatvis užvadinėms, katra kėrta ton rajuona, ir kuoki tai nutriošusi lietuviu restorana iškaba. Kap nebūtu keista, tas restorans bandi veikti. Kuoki tai nusenusi babyti pasisomdžiusi meksiku į vėrtuvi, puoselieji Lietuvuos kulinarijas pavelda. Buvau tėn tik vėina syki, kažkodiel seniau gyvenontis lietuvę, naujuokus, kuoks aš buvau, ved ne kor gerų bbq šonkauliu pajiesti, bet į merdonti lietuviška restorana, kor mon kartu su saluotuom bova pateikts ir rėibus kukaračas. Aš, žmuogus neišronkus, padiejau tarakuona unt stala, o saluotas bova geras, tai sulapnuojau, meksika ronku lipdytu cipaka skuoniaus nebepamenu. Kudiel aš, tik atvykis, buvau nūvests į ton restorana, mon pu šia dėina paslaptis, matyt tuoks bova etykiets pas mona geradarius. Nuors nereik stebietėis, nežiūront, ka Čikaguo nesuprontama galybi gerų barų ir restoranu, bet mona vaikystis draugelę, tėi bebaimę Amerikas užkariautuoją, sūgebiedava nuvažiouti į dab jau tik archyvūs minima lietuviu legendini Gintara bara ir tėn sukelti mardabuoju, bo juk reik paruodyti tėn kokyms gaidems iš Panevieže, Šiaulių ar Kauna, ka Telšiškę yr kėičiausi. Kai pradiejau derybas dėl buta nuomas, dar nežinuojau tikslaus skaičiaus būsimų gyventuoju, bo pas muni turieji atvažiouti pusbruolis, draugielis ir dar tuoks nupošis giminaitis,, devynts vundou nu kisieliaus, o pas kolega plius minus tas pats, tai trijų bedrumu apartmėnts mūms atruodi pats tas. Buta sąvininkou, katras savaimi suprontama bova meksiks, pasakiau, ka dab gyvensma dvijou, o ateitie trijou, anam tas bova gilę dzin, uns tik papraši depuozita už mienesi, katron pažadieji grąžynti, ja po metu nebūsma pridarėn daug iškadas ir nebnoriesam nuomas paslaugų. Sukėrtuom ronkuom, pasijiemiem raktus ir pradiejuom tėmpti diežis su jau užgyventu tortu ir matrasus iš kuituku. Prasidieji naus gyvenėms, šėrdis praši įkurtuviu.

Ilgą laukti neteka, nusileida tas bebaimiu Amerikas užkariautuoju laineris Čikaguo ir paiškieji, ka, vėituo planoutu pinkių būsimų gyventuoju, pasibeldi dar devyni extra, o gal ir vėsas dešymt, bo daug alaus nutekieji, nebein visų atmynti. Kas vaikystis draugs, kas kaimyns, kas šeip pasiruoda gers pažystams, nuors gimtami miesti net nesisveikindavuom, žuodž įkurtovis prasidieji. Blogiausę bova tas, ka po įkurtuviu vakara, svetę pasilėka, bo nelabą turieji kor eiti, žuodž trijų aparmėntu butelie prasidieji normalus tūsas su 15 ar 16 pastovių tusuovščiku. Mes su bendrasavininku, griežtą pasijiemiem vėina kombari, kor gyvenuom totaliuo prabunguo, o likėn keturiuolika paršiuku, veisies dvijūsi mažūsi kumbareliūsi, nu ir vėrtuvie dar. Mona bota bendrasavinyks, pamatis situacija, pasvieris pliusus ir minusus, sumali mon kuoki tai istuoriji ir atsijiemis nu monis sava depuozita dali, dieji moila į kėta Amerikas posi. Palikaus aš, kap vienišas tievs ir muotina kartu, su narseisęs Amerikas užkariautuojas. Kai rytmetie kėldavau nu čiužinoka į darba, bo tou muomentu mona vaiką dar nedėrba, tai pri tūlika ir duša jau lukurioudava trijų keturių žmonių eiluti, bet, pasiruodžius tievou, tai yr mon, būdava greit pakoregoujama eilie ir aš atsidordavau pirmuosi gretuosi. Dėrbau tou muomentu "Zvarich construction", pas tuoki gera ukrainieti Kuolia Zvaričiu, su katrou mes dvijou ir sudariem vėsa ton statybu bendruovi. Po šūdeliavima nursing homūsi ir babytes, tai bova tuoks darbs, kor turiejau galimybi pramuokti kuoki tai amata, katras dar ir dabą moni maitėn karts nu karta. Kuolia bova poikę informouts api moni aplonkiusius artimus draugus, gėmines ir šeip maladiec bachūrus, tudiel bova gan lonkstus ir aš galiejau sava darba grafika koregouti, kap tik nuoru. Tęp, tekdava jymti laisvadienius, bo reikieji vaikus paleisti į gyvenima, kam social security korteli padiet išsijymti, kam su teisiem ar ID pagelbieti, ačiū dievou, ka tarp vaikų prasidieji savitarpe pagalbas būrę, ir vėins kėts mokykluo biški įdiemiau klausis anglu muokytuojis, nujymdava nu monis dali klapatu.

Karts, skaitiniedams protyngu žmonių myntis ar istuorijas, aptynku tuoki puosaki - pamastyma, ka geriausę žmuogu pažynsi kartu kuopdams į kalnus. Biesas žėna, negalu gynčitėis, bo pats tik esu vakščiuojis po Tatrus Slovakijuo, vaikystie įveikiau Goverlas viršukalni Ukrainuo, nu, ir mūsa gigantus, tuokius, kap Medviegalis ar Šatrija. Tai negaliečiau patvėrtynti tų iškilių asmenybiu teuorija, bet po teiginiu, ka geriausę pažynsi emigracijuo, galiu pasirašyti skaniausę kada gertu stautu. Po savaitis gyvenima Bridžpuorta komunuo, pradieji aiškieti, kas yr kas. Pasiruodi, ka kėiti bakūrą nier kėiti, o tik tokęs prymet, kaukis krėta unt smūge, kad ir kėik, tų kaukiu sąvinyka anas bandi laikyti. Mon tai irgi bova pamuoka, bo labą aiškę supratau, ka paprastoms ir nuoširdoms, visad nugalies falša, gali melouti, kėik tik nuori api savi, bet emigracijas komunuo tu tiesiog atruodą joukyngą, če vėsks kiaurą matuos, či ne Telšę.

Gyvenėms po biški taisies, vaiką auga savaitiemis, savarankiškieji, susirada darba karvaši, net mašina pakėrta, legendini keturių doru Ford LTD, Amerikuo beveik nevažinieta, iš babytis pėrka. Jau nets savaigalęs savarankišką nuliekdava į Gintara bara pasitikrynti, kas Čikaguo kėičiausis. Nieka bluoga, tiesiuog tęp jau y, ka tu jauns ir kartš ir nuorąs vėsus jūngti. Ka metą praleisti Ameriki moni biški pakeiti, byluoji ir tuoks nutikėms, ka, važioudams mūsa rajuona Bridžpuorta gatvi, išlaikiau šalta pruota ir pabiegau iš būsimų kapotyniu, katras suorganizava keleivi sėdynie siedyntis mona vaikystis draugielis, su gretimuo joustuo važiavusias meksikąs. Uns akių kontaktu sugebieji paruodyti meksams, ka tėi yr gaidę ir pasiūli sustuoti pasitikrynti, meksa sutėka ir paruodi puosuki po tėltu, kor mes ramę galiesma aptarti susikluoščiusi situacija. Aš irgi paruodžiau, ka sutynku ir, kai tik meksa pasoka po tėltu, o mon užsydegi žalia, tai paspaudžiau gaza ir ruoviau toliau nu buritas šalėis gangiuku, katrėi mažiausę galieji turieti tris pistulius po sėdyni, bo miegst anėi kon pasišauti karts. Gavau kritikas ir buvau priskėrts pri bailių ir gaidių, bet kažkąp nepykau, gi nieks nu tuo nesikeit, tiesiog mes vakari valgiem skane vakariene be žaizdų ir fingalu, o svarbiausę valgiem.
Komunuo gyvenėms bova gan smagus, gyventuoju skaičius apmažieji, kas parsydavi į vergėji, kas pas kuoki babyti įšeji pašudeliauti, kas gava darba net užsienie, tai yr kituo valstijuo, bet tas trijų kombarių bots Bridžpuorti palėka tuoks kap ir avilys, į katron visad gal sugrįšti paklydusi biteli. Tėisa, tų bitieliu mon kap ir bova per daug, tad aš vaikems suradau kaiminystie dieviškus apartmėntus su dėdeli vėrtuvi, katron pereiti karts nu karta paprašydava meksiką iš gretima bota. Tai labą smagi atrakciji, kai sied pėlna vėrtuvi telšiškiu ir pasigėrst nedronsus beldėms į vėrtuvis duris iš vidėnis laiptinis, o tėn pėnki meksą, praša leidėma pereiti  virtovi ir tęp atsidorti kėtuo laiptinie, bo tėn, greičiausę pirmami aukšti, lauk pėkts landluords su beisbuola byta ir nuor mienesine. Noriečiau atkorti ton scena, ja būčiau kuoks Jirzi Menzelis ar Otars Ioseljenis, bo tai bova klasiška scena, katron aš pastuovę nešiuojous sava vaizda pluokštie, kap pėnki meksiką sliūkėn per vėrtuvi link kitų duru, o visų gyventuoju zabtą įskaitont ir muniškius, atsidarėn iš nustebėma ir netikietoma. Anėi galieji būti bruolę, greičiausę anėi tęp ir sėina kėrta pinkiou, kur nuors ties Tichuana ir pasisliepi, kol paseniečiu zabtą bova atvipėm. Meksiką mon pasiruodi tuokėi širdėis žmuonis, gyvatis užuntie nelaika, trauk peili iš karta, kas mon labiau patynk, kažkou anėi primėn žemaičius, reik pasistėngti, ka supykinti meksėka. Aš karta, noriedams aštresnių puojučiu, jau po keletas metu, kap buvau praleidis laika meksu kaiminystie, su keles draugelęs papouliau į totalu meksiku rajuona bara, kor 90% lunkytuoju bova kažkada pjuovėn žuoli Čikagas priemesčiūsi, siediedams greta tuoki nakuolkiem nusipuošusi biča, po kažkelynta alaus paklausiau, ar ons su sava pinkęs bruolęs suvarytom mon po peili į šėrdi, ja aš anų sesę deformoučiau mergystis plievi ir atsisakyčiaus su ana ženitys. Dar neišsitraukus peiliu, puora apsauginiu mumis išmetu už duru, laiki anas užriemien ir klausi, ar tuoli mūsa mašina, bo reiktu dyngti kou greičiau, bo anėi nežėna, kėik išlaikys trvirtuovis vartus. Po tuo įvyke aš kap ir pradiejau meksus gerbti, nuors niekad kitęp ir nebova, anėi tikri žmuonis, atviri, ja myl, tai myl, ja pykst, tai pykst, sakyč bruolę. Nuoru pridorti, ka aš nesididžiounu sava klausimu tam meksui, tiesiog dokumentounu jaunysti, katra yr nepaaiškinama.

Komunas pabaiga pagrynde nuliemi, ka tami svetyngami trijų kambarių apartmėnti bova telefuons, katras bova užkinkyta AT&T kompanijuo mona vardu. Tada dar bova akmens omžius ir minotis kaina į tieviški atsieidava aplink duoleri, o gal ir su magaryčiuom. Kelets iš komunas gyventuoju net nesliepi, ka atlieki užkariauti nauja žemyna su dvylika duoleriu, bet inmetus Smirnuova, pakalbieti su giminiem ir artimasęs problemu nekėldava. Problemas kėldava, kap aš bandydavau nustatyti, kas ir už kėik priskombėna giminiems ir artimysims, pasigėrti unt kėik kėitą anėi dab laikuos Čikaguo. Blogiausę, kai daug maž išsiaiškinus, kas ir kėik nusikalta 1400 duoleriu bili, lėkdava kokėi 300 šimtą, katryms nieks neskombėna, tiesiog nežinau, ne mona. Teka jymtėis radikalių priemuoniu ir, dar daugiau investoujynt, pradiejau skumbinieti tąs mistiškąs numeręs Plūngie, Klaipėduo ir gudrybis būdu ištraukti info, kas per gėmines neseną išvari užkariauti Amerikas. Skuolas išsimušiniejau ilgą, paskutėni atsijiemiau gal po trijų metu. Deivi, ja karts užmatysi mona rašinieli, tai galietumi ir alaus kada pastatyti už delspinigius.

Išgyvendynti vaikus bova gan paprasts mona nuors, mon reikieji laisva kombariaus, bo moni aplunkyti ruošies tikra mama, bo ana turieji ilgą gruojonti viza ir jau bova prieš tai šešyms mienesems apsistuojusi pas ruskiu žydu šeima, priveizieji tuoki vakali. Ana bova tėn laukiama sugrįžtont, tudiel kėik apšėlusi kuojas ana viel nusprėndi aplunkyti moni, o aš nenoriejau, ka mona buti gyventom dar dešymt kumbariuoku, kol mama viešies pas muni. Kadangi buvau biški ragavis taksista dounas, tai pasjiemiau draugieli kartu ir, ka nemokieti parkynga uora uosti, lėipiau anam tėn sokti ratus, kol aš pajymsu bagaža ir išeisma į taksu aikšteli. Per stėkla sutikėma zuonuo mačiau, kap muitinis tarnautuos mona mamka su dar keleta muotriškikiu nusyvedi kažkor, atgal. Palaukis kuoki pinkiuolika minučiu tarptautiniami Čikagas O Haris uora uosti, pradiejau kelti vieji, atidoukit mama. Muitinyką išklausėn mon pretenzijas ir sužinuojien mamas pavardi, mandagę pasikvėiti pasikalbieti į kumbarioka. Ka ir kąp nebūtu keista, bet pagrindinis mona pašnekuovs bova meksas, su vos jaučiamu akcėntu. Uns mon mandagę paaiškėna, ka mona mamka įtariama, bandymu patekti į Kolūmba atrasta žemi su padėrbta viza. Mon atvėpa žundikaulis, aš meksou muitininkou uždaviau klausima, kap, anuo manymu, ana su ta pati viza jau lonkies Amerikuo ir vėsks bova ok. Meksas laikies taisykliu ir pasaki, ka anuos viza padėrbta ir ana per 24 valondas būs išskraidynta atgaliuos. Mon ūžviri žemaitišks šūds, meksiks -muitinyks bova išfakynts ir išvadynts debilu, betrūka dar tik, ka pasakyčiau, ka aš visuoms anuo šeimuos muotriškuoms deformavau mergystis plievis, bet jau buvau netuoli tuo. Nebreikieji, meksas irgi  susidraski ir papraši mona ID, kon aš anam su malonumu suteikiau, nuors sveika pruota žmuogus, gyvendams nelegalę, tiesiog pasišalyntu iš tuos patalpuos, bet ne aš. Meksas sūvedi mona duomenis į sava skarbonki ir anuo veida nušvėiti palaimas šypsena. Komps anam saki, ka aš kuoks tai spuortininks, katruo viza jau pasibaigusi. Aš garbingą ton pripažinau ir, kadangi kažkudiel turiejau avarijas, į katron aš buvau neseną papoulis, ir neprastą susikaliečėnis, dokumentus ir liguoninis bilus, greit suimprovizavau sava nekenčiamam pašnekuovou istuorija, kap muni sužaluoji avarijuo, kuoks tai kuoksa apsišniaukis jaunuolis, kas bova visiška teisybi ir aš papouliau į mediku ronkas ir daba vykst teisinis gynčas, kėik Amerika mon skoluo. Dokumėntą ir įruodimą bova mona pusie, meksiks mati, ka aš nemelounu, mati mona sekonti teisma dėina, tai bandydams pagauti muni unt kablioka, pripažėna, ka če vėsks rymta, bet anam iškėla vėins klausėms, o tai iš kuo aš gyvenu, bo dėrbti tai negaliu. Aš noriejau garsę nusijoukti anam į veida ir pasakyti, blet, tu juokauni, či vėskas, kon sūgebi, noriejau dar pasakyti "tu dar negimei, Muratai", bet tiesiog paaiškinau, ka mon žiaurę gerą sekąs kazynkuo ir sava daily pragyvenima aš užsidėrbu tėn. Meksas itūža ir praneši, ka su artimiausiu lėktuvu, gal net greičiau nei mama, aš skrendu tėn, kur Darius su Girienu tęp ir neparskrėda. Aš sutikau ir pranešiau, ka mona liguoninis bilus uns ir susimokies, nenuoru či gėrtėis, kap aš kėitą pasiruodžiau tardymi, bet tėi dokumentą mona kišenie tikrą išmoša pasitikiejima pagrynda savimi iš po kuoju tam uoliam sistemas tarnautojou. Išsiskyriem žaiboudami, uns praneši, ka po 24 valondų mon ateis pranešėms api deportaciji ir uns mon dara paslauga, neareštoudams monis vėituo ir leisdams susirynkti tašis, į kon aš savanuorišką kišau suglaustas ronkas, ontrunkiams ir prašiau išsiųsti muni unt karta, ir buvau ramus, ka tęp nenutėks, bo aš jau mokiejau atskėrti falša.

Stoviejau Čikagas uora uosti persiotis, galiejau net pasmaugti kuoki meksėka, šiaip sau, ka apsiramynti. Sava ronkuosi turiejau kuoki tai popiergali, kur mon davi priešas, tėn bova parašyts viešbučiaus kambari numeris, kor dab yr mona mamka su apsauga. Galvuojau kon daryti, draugielis vis dar soka ratus. Kadangi turiejau reikalų su teisiesauga, tai paskombinau sava advuokatou, ruskiu - žydou Borisou Paradou. Atsilėipis turbūt dešymts pagal svarboma anuo pataries labą greit suprata reikala ir pasaki, ka mama reik iš tėn išvesti. Paprasčiausis būds - aną dab suvaidėn insulta ir aš pranešu, į kuoki liguonini ana papol, ir jau tėn teisinę reikalą, viskon sutvarkysma, optimizma pėlnu balsu nupasakuoji mon teisis kunigaikštis. Aš supratau anuo patarėma, bet mon kažkąp užstrėga patarėms, svarbiausę anuon iš tėn išvesti.

Viešbutis, kor uždari pati artimiausi, kuoki tik begal būti mona giminaiti, bova kap ir tam pačiami uora uosti, reikieji tik pereiti per kelių joustu gatvi per tuneli. Susistabdžiau sava draugieli, katras vis dar soka ratus ir pasakiau, ka būtu pasruošis, tujaus nusileisma. Susiradis reikiam kombari, pabeldžiau. Duris atvieri gal kuoki 160 sveronti joudulie su mėntu rubąški, tipo ana kažkad bova išklausiusi milicijas kūrsus. Pasakiau, ka če yr mona mama ir ana leida mūms pasikalbieti. Buvau dar pėkts ir be užuolanku lėipiau muotiną greit nuslabnieti. Ana nesutėka, bo aną irgi jau užteka tuo pažeminėma ir ana norieji tik kuo greičiau parsirasti numėi ir užmėršti viskon. Dar paaiškieji, ka puora motriškikiu iš tėkra vari su Telšių dailiuoku pieštuom vizuom, pagarba dailiuokam, bet, chiebra, talents be smegenų šūda verts, gal jau supratuot. Nenoriejau įšeiti iš tuo kombari pažęmynts, bo ir mamas bova gaila, tad griebiaus avantiūras. Pasakiau mamką, ka pasijymtu čemodana, ir ramę eitu pro duris pri gatvis, kor anon pajyms rauduons Ford Mustang, o aš biški pasiguldysu ton kiauli tūliki ir palaikysu. Aš žuodžiaus žmuogus, ja sakau -  padarysu. Mamka išsigonda, gal ir gerą:), bo mon tada dar bova drunsoma ir durnoma, normalę prisičiūdynti.

Parsiradau į sava trijų kombarių bota, kor dar veisies kelets vaikystis draugieliu ir supratau, ka įkurtovis baigies, bled, reik vyniuoti meškeris iš tuos erdvies, buvau pėkts unt pasauli, unt meksu ir dar biesas žėna, unt kuo aš tik nebuvau pėkts. Reikieji skubę kraustitėis, bo ir nebuvau tėkras, kas nutėks, ja emigracini normalę užsies unt monis, jau pradiejau mislyti, kap abydna būs, ja moni išmes iš Amerikas, o aš - be šaibu, bo taupyti, kai tu esi dvimkelių metu, yr beprasmiška, reik gyventi, kon aš ir dariau, vėsa ton laika. Nelabą pasikeiti ir sulaukus mon brandaus omžiaus. Žuodž, pasikvėičiau meksėka į sava tošti bota ir sakau, ka suprontu, ka mūsa susitarėms bova metams, o aš kažkor po 9 mienesiu išsikraustau. Pasakiau anam, ka če force majeure ir mon šaibas dab labą reikalyngas, kitęp aš anuo net netrukdyčiau diel tokiuos smolkmenas, kap 450$ ir aš anam siūlau, vardan švėntuos ramybis, atidouti mon tus kelius duolerius, bo aš ne kuoks tėn meksas, aš bičas iš Lietuvuos. Anam tai nepadari įspudi ir ons pasaki, ka sutartis yr sutartis ir vėsa ton šūda, kon lendluords muok, noriedams išsauguoti sava depazeta. Aš dar pasiteiravau ar anam neatruoda, ka atidoudams tus sūknistus 450$, uns biški sutaupys, ons šypsuojuos ir toliau paisti api sutarti. Aš pasikartuosu, buvau pėkts, pasaulis atkėša mon sobini, aš kontraatakavau, treti aukšta buti priš įšeinont bova užkymšts tūliks ir paleists bakielis kaimynams unt galvuos, dar bova prišikta unt kilėma ir, nulaužus vėrtuvini durelis, banduoma serfouti, ir gan sėkmyngą bova pagauta banga. Nei aš či didžiounous nei kon, tiesiuog tuoks jau mona karakterius, kap įpykstu. Kap jau supratuot išleistuviu nebebova. Įšejau stiprę trėnkdams durimis, ieškuoti kitų numų.
Šęp vėsa ton traktatata aš parašiau vardan naujų įkurtoviu, bo iš daugebute kelous į privati erdvi, gyvensu atskirą, noriesu pjausu žuoli pats, noriesu meksikus sumdysu. Ja kam induomu, ateikit pas muni in įkortuvis, a noji?

Adresas kor ateiti su butelka - noji.lt

Ateiket, a noji?