Syki sava atžaluos buvau paklausts, ar teisybi, ka aš kadaisi krimtau muokslus nelabą draugiškas mūms šalėis muokyma įstaiguo. Net sutrikau minuteli, bo vėsa ta istuoriji api studiju laikus užsienie buvau kap ir užblokavis sava galvuo, kuo tais tas muokslu laikuotarpis nepalėka švėisių pruoperšu. Nieka nier blogiau už kuoki tai priverstini veiksma, aš nekalbu api paprasta fizioluogini išsituštinėma, kor kitęp ir būti negal, aš či api tuoki mini teruora, ka to tori padaryti ton ir ton, bo kitęp nepatapsi žmuogumi. Baisiausi, ka su ta frazi vos ne kuožna dėina tavi pjaun tau vėins iš artimiausiu žmonių, aišku tik gera noriedams.
Kalba ein api 1990 rudeni, kumet aš dar karts nu karta nueidavau į sava vidurėni mokykla, kor lyg ir mokinaus, bet mintimis buvau kitami pasaulie. Nenuostabu, ka mona tievs, matydams tuoki uolu mona nusiteikėma muokslams, nusprėndi pratęsti ton reikala. Nelabą monis ir atsiklausis, padari muni Sovietska kino mechanikas pruofkis ar tai techasa studėntu, tou muomentu ton padaryti nebova labą sūnkę. Tuos muokyma įstaigas direktuorius - rektuorius bova tieva pažystams ir uns pasibiedavuoji, ka visą nebier studėntu ir tuokę garsę Sovietska kino mechaniku kalvę gręs katastruofa. Kas bova gan suprontama, tou muomentu gyvenėms bova įdomiesnis už kina, tai kuoki dar velni mokyntėis unt kina mechanika ir sokti indiškas melodramas, kada gatvie kuožna vakara naus bajavyks. Nežiūront į ton, plans bova tuoks, ka Sovietska kina meka gautu finansavima iš Maskvuos, aš ir mona švuogeris buvuom padaryti statistinęs studėntąs. Stojimou dokumentus nūveži tievs, o iš mūsu tik bova reikalaujama po trijų mienesiu nuvažiouti į sesiji, pusdėiniou, pasipikerouti raštinie, katedruo, uždieti kelis autuografus ir po gerų trijų mienesiu atliekti dipluomu. Žuodž, zuiki daina, nuvažiouni į kuoki tai nematyta miestali, apsidairą, kas po kėik (bo tąs laikąs tęp sukuos gyvenėms) ir dar posi muokslu pabaigi tou pačiu. Kina mechanika dipluoms mon bova visišką nereikalyngs, bo aš ir tęp jau buvau perkondis ton amata ir jau nu kokiu 16 metu ruodydavau kina unt skirtynga sudėtingoma mechanizmu, net galiedavau pašalynti smolkius gedimus, bet galimybi apveizieti kadaisi lyg ir mūsa bruoliu prūsu miesta muni suduomėna. Kelioni nekainava, važiavuom su valdišku rusišku džipu, švuogeris jau net turieji teisis arba dipluoma, aš irgi vairavau mašina tąs laikąs, bet dipluoms su leidimu pas muni dar negaliuoji, bo trūka biški metu. Tėisa vairuotojaus teisis bova biški skirtyngą nu kina mechanika dipluoma, pikti milicininką labą vertindava ton vairavima dipluoma ir sustabdėn šiuoperi be anuo labą supykdava, neleisdava anam niekor važiouti, kol tas nenusipėrkdava kokių trijų ar net pinkių duoleriu verties poperėnis obligacijas atitikmens. Dar kartu su mumis, tai yr studėntąs, išvažiava tuoks mona draugielis, bet tas tai gryną komercinęs tiksląs, rynkas tyrėms, tėn vietiniu papuasu perkamuoji galia ir visi kiti reikalą.
Išvažiavi su patumsėliu iš žemaičiu suostinis, ordina valdas pasėikiem gan onksti, tudiel nusprėndiem, ka į katedra nier kuo labą skubieti, sustuojuom pri vietini lariuoka, pasidomieti tenykščiu aludariu išmuoni. Biški prabiega metu ir mona atmyntis reikalaun perkrovėma ar kažkuo panašaus, tudiel netvėrtinu, ka pėrkuom "Žiguliovskojie", bo galieji būti ir "Baltyskojie" ar dar kuoki varpa, bet komercini sandieri metu, mes, laisvą valdydami užsieni papuasu kalba, sužinuojuom, ka kooperatinie pardotuvie, diel katruos varda autentiškoma dab nebesu tėkras, ale "Banarama", "pradajotsa pivo v šliankax" (aut. vertėms: parsidoud alus skarbonkiesi). Ta žinia stiprę pakoregava mūsu planus - mes nežinuojuom, po kėit tas alus skarbonkiesi tėn, gal nepaduorę pėgus, o mes biški grynūju turiejuom ir vėitas džipi netrūka, o ir kuoki velne tada į tus muokslus, ja to gali normalę užsikrauti alaus skarbonkiu, jug pas tavi ateis visi išmynčę tuo alaus pėrkti, nu ir, galų gali, galiesi mainyti alu į žinias. Tai tuo vėituo aš daug ir nepasakuosu, kuoki kryptis bova pajymta. Mes daug maž išsiaiškinėn, kor ta stebuklynga pardotovi rondąs, skruodiem per Sovietska, kap gasirini ar greituoji, ka skruod švyturelius injungusi. Bieda bova tami, ka švyturelius mes turiejuom, tik anų nieks nemati, anėi bova mūsa galvuosi, nu ir dar adarytas alaus butelkas ronkuosi. Kažkąp džiugę besišnekučioudami, pražiuoplinuom žėnkla, katras saki, ka ne mes či pagrindinę ir jau beveik prakėrtėn ton pavojynga reikala, pajutuom stėpru smūgi į galini vilioka (tuoks bova džipa vards) rata. Smūgis bova stėprus, mūsa ketureigis bova užkelts unt šalygatvi ir prispausts pri kuoki tai nama laiptinis duru. Ja kas esat buvėn panašiuosi situacijuosi, tai žinuot, ka tou muomentu atsirond ta šuoka būsena, kap ir sulietie vėskas, kažkuoki velniava užtrauk smegenis. Tai mes visi trys ir buvuom panašiuo būklie, kol kažkuoki neaiškiuos kilmies būtybi neatidari duru ir nepradieji mumi kalbynti. Tai bova gretimuos laiptinis gyventuoji, neaiškiuos lytėis, katra paklausi, ar mūms reikies bynta? Apžvelgis sava bendrakeleivius ir pamatis, ka mona draugielis sied su krovina kakta, daviau būtybę teigiama atsakyma.
Praejus mažumelę laika, pradiejuom veizieti, kas če sugriuovi mūsa bizni planus. Šalia mūsa plienini džipa gulieji tuoks suvargis pirmuks, katruo beveik vėsas detalis gulieji unt asfalta, gal iškyrus stuoga ir kapuota. Anami siedieji bičas su mergelka, biški vyresni už mūsa studėntiška trijoli. Kol lipuom iš mašinas apžiurieti nuostuoliu, viel atbiega neaiškiuos lytėis būtybi ir apviniuoji galva mona draugeliou su kuokiu tai kuoju kilimieliaus švaroma ronkšloučiu, žuodž med pagalba bova suteikta, belėka išsirazbuorynti, kas kalts?
Nu, mes peržvelgiem žėnklus ir supratuom, ka reikalą prasti, nebent įruodysma, ka tas velns nešies, kap link pragara (bo uns iš tėkra vari neprasčiau nei mes). Nelabą kap ejuos gudrauti, bo teisybi bova anuo pusie, dar anuo muoteris kažkąp teatrališką klyki, ka anuos kuoja sulaužyta, nuors karts nu karta normalę vaikščiodava rukydama. Situaciji dramatizava dar tas, ka tami tarpi, kol laukiem milicijis, pri mūsa sustuoji gal trys tąs laikąs prabongis mašinas ir anų sąvininką bova kur kas stumbiesni sudėjėma ir trumpiesni kirpėma nei aš ir visi klausi, kou anėi gal pagelbieti. Mūsa staigus pažystams saki anyms, ka susitvarkys pats, aišku dabar gal atruoda ir nieka baisaus, kokiuo tai šalie biški pasibadyti, draudėms gi, bet ne tada, kai aš turiejau tapti diplomoutu kina mechaniku, laiką bova, kap pas Tarzana džiūgliesi. Tęp, pripažinuom kalti, žiūriedami į anuo subiriejusi gelda tiesiog atgailavuom, bet tada atlieki milicininką ir kažkąp reikalą pradieji gerieti. Vęins iš tuo geriejima kriteriju bova mūsa džipa numerę. Aš žinau, ka tėi numerę tievou kainava gera butelka ir anėi reiški, ka tu esi važnas sraigtielis tuo surudijusiuo systemuo. Api tų numeriu reikšmi mon papasakuoji tuoki nusigierusi bobelka, katra pardavinieji samaguona Telšiūsi, netuoli Pasvaigis pervažas, o aš, kap nebūtu keista, tada, būdams dar moksleivis, jau buvau ir samaguona gamyntuos ir distributuorius. Tai kuožna syki, kai aš, pavuogis nu tieva vilioka, atveždavau sava išvėrta samaguona pridouti į skyli, mona platintuoji sutėkdava muni susijiemusi ronka už širdėis ir sakydava, ka to su tąs numeręs nuvarysi muni į kapus. Nebepamenu raidžių, bet esmie, ka tuokius numerius turieji tik mėntą ir saugumiečę arba kina teatra direktuorius, davis mėntams pyraga.
Pasiruoda, kas veik Telšiūsi, veik ir Tėlžie, milicijas pareigūną unt karta labą pagarbę pradieji klausinieti, kas nutėka. Ir, didžiausiam mona nustebimou, pradieji šaukti unt lyg ir nukentiejusi asmens. Paaiškieji, ka normalis teisis uns jau prapėsis puora kartu, bet dar ir laikinus taluonus būk tai bandis klastuoti. Kuorta krėta mūms, nuors priš kelis minutis prisipažinuom sava kalti. Nuvariem į kuoki tai vietini mentūra, tėn reikalą išsisprėndi greitą, gal biški su mūsa nukentiejusiaus kyšiu, mes buvuom išvaryti į gatvi ir bova pasiūlyta susitarti patyms.
Svetimuo šalie tava saugoma jausmas yr tikrą kituoks, Tai kap mes viel pradiejuom kalbieti su žigulioka sąvinyku be milicijas, vėsks pasikeiti. Viel kuortas bova lievas. Anęi mati, ka mes geruoką peršikėn, tudiel pradieji tikieti visąs mūsu pažadąs. Nesu tėkras diel anuo varda, bet ruods Seriuoga, taigi anam bova pažadietas vėsas naujis detalis, katruos nukrėta nu anuo kaldapėsa, anuo buoba su išlaužta kuoja dar išsireikalava nauja radiatuoriaus, katron aš sutikau irgi nupėrkti Ryguos tarptautiniami auto torgou.
Tęp ir išsiskyriem, trumpą ir staigę susipažinėn. Aš anyms kažkudiel tai palikau Šiaulių adresa, katruo jau dab nepamenu, ir lieva telefuona, nu ir pažada, ka po mienesiaus anuo kaldapėsas atruodys geriau, nei ton dėina, kap išvažiava iš gamyklas. Sieriuogas buoba, išsireikalavusi nauji radijatuoriu, irgi atruodi patenkynta ir gal net ta lūžusi kuoji biški jau bova pradiejusi gyti. Žuodž, baigus derybas, šuokuom į džipa ir nuosis tėisumu ruoviem link tieviškis.
Grįžus numėi, tievou bova papasakuota biški kituoki teisybi, bet dipluoma atsijėmėms lyg ir užsirėša. Atsijymti dipluoma pasidari kap ir nesaugu, bo ir tėi legendinę numerę, bova kažkor užfiksouti, tęp aš ir palikau be kina mechanika dipluoma.
Ja tou keistu mona jaunystis laikuotarpiu, kada aš viriau ir pardaviniejau samaguona ir visor aplynkou tvyruoji mels, aš būčiau pamatis kuoki tai siekiamybi, katra moni būtu suduominusi, aš anon būčiau pasijiemis, kap cokru iš benzakolonkis. Bet tou muomentu gyvenėms bova unt tėik induomus, ka būtu buvėn gaila paleisti anon paskaituom ar kažkam panašiam. Nuors ir dab uns unt tėik permainygs, ka supronti, jog neužtektu kuntrybis klausyti kina mechaniku kūrsa. Kažkąp nuorąs gyventi pačiam, o ne kityms ruodyti, kap gyventi.