Olympinis

Šinzo Abe atkieli olympinis, bet ugnėis neatidous, kuo tais tėi japuoną mon nekel pasitikiejima. Manyčiau, ka būtom sąžininga paleisti liepsnuos tiesiuogini transliaciji, bo kas tėn žėna, kuoki lygi anų kačigarą, užmes šlapių bambuku ir haną, sied pasaulis be olympinis. Ne tam Prometiejus nupyzdėnis liepsna nu Dzeusa išdalėna anon mūms visyms, ka mes lengvabūdišką paliktumem anon damn japs, o ja uragans kuoks su liūtimi, ar puotvynis, a?  Vuo če tai būtom smūgis, duopings kristom, kap nafta dabą, o gal dar baisiau. Latviją bankruots unt karta, jiestom sava Melduoniju vėituo sausų pusryčiu. Nedouk tu, Viešpatie, tokiuos nelaimis, tai reikštom, ka Rucavuo nebrasčiau ne tik "Riga Sprats" ar balzams, bet ir "Tervetis" alaus, o gal ir pati gastronuoma nebliktom. No, no, no - aš tęp nenuoru, mon, kap žmuogou plačių užmuoju, galimybi keliauti į užsieni (tai yr į Rucavas gastronuoma), yr gyvybišką svarbi, mon tai reikalynga, kap šalts putuots alaus bokals po sunkiuos (arba ne visą) darba dėinuos.

Žuodž, palėkti olympini liepsna tik Šinzo Abę yr dėdeli klaida, turem susitelkti ir, kap mūsu senuobis kriviu krivaitę, užkorti vėsas šašlikinis, židinius trobuosi ir   keravuoti ogni. Ja praalksit bekeravuodami, galet perveizieti šaldikli, kor greičiausę gol kuoks aplediejis gaidys ar avina šmuots. Ja visą jau nieka nebie, pasiųskit vėina žmuogu iki civilizacijas, vo kiti stebiekit liepsna, anon reik išsauguoti, bo nežinuosi, kada Prometies su Herakliu gal užsokti patikrynti.