Palongi užrakynta, bet tai nereišk, ka ir Palonga užsidari. Tas nedydelis miestoks pri jūras tor savų privalumu kuožnu metu laiku. Ja rugsiejis bova kuoki tai vasaras kuopiji, tik be Juoniniu, tai spalis papūti tęp, ka maža nepasiruodi niekam. Jūra sujudieji, kap Basanki per Mindauginis, kas reišk, ka neužėlgu ana pradies spjaudytėis gintarąs, ręk tik būti tynkamu laiku tynkamuo vėituo, ka susirynkti tas gelmių duovanas. Vo, ja atvykus visą velniava su uoru, visad gal jaukiuo aplinkuo, įsisopus į pleda kuoki knyga perkonsti ar da kuoki biesa. Tuoki vėita mes turam, ja kon suduomėna gintarų rinkėma talka ar kiti pajūriaus malonumą, mes jūms galem pasiūlyti puora ramių apartamėntu "Atpūtys su knyga". Tikryms gintaristąms net keseli su guminiem kelniem paskuolinsma, nu ir kręžuli ar karnieli į komplekta pridiesma, ka nepatrūkti su tąs gintarąs. Tęp ka nesnauskit ir aplunkyket jūra kituokiu metu.

(Poškas kelęs)

Švėntis reik švėnsti. Ton byluo vėsas pasauli religijas, tad nenuostabu, ka aš, kap tėkras krikščiuonis, ontra dėina po Juzuliaus gimėma, įšejau pasidairyti po Kauna (če tuoks miestas, kor pri Megas). Buvuo sutarėm su draugeliu praleisti po keleta bokalu per savi ir tęp pagarbynti kūdikieli Jėzu, katras jau gulieji Beatliejaus ėdžiuosi kartu su gyvulelęs. Ja tikieti Mata su  Luku pasakuojimąs, anon pagymdi tuoki Marija, katra turieji vyra Jūzapa. Ja kas nežinuot tuos istuorijas, tai iškarta perspieju, labą painę tėn vėsks. Nuorynt suprasti, reik smarkę tikrynti faktus, bo be mona jau minietu pasakuoriu dar Muorkus su Juoniu sava versijis pateiki, o kor dar senūju pranašų knygas. Žuodžiu, nuorynt kon nuors suprasti, reiktu pirmą pradžią bent jau hebraju ir aramieju kalbas pramuokti arba skaityti Antana Poškas keliuoniu aprašymus. Kadangi su senuosiuom kalbuom mon nelabą, tai aš pasirinkaus Poškas varianta. Panašis temas beaptariniejont su draugeliu  jau gal ontruo knaipie, sava užsibriežtus alaus bokalų kiekius buvuom perviršijėn, kai pri mūsa stalioka prisieda kolegas pažystami, parliekėn trumpų atuostuogu iš švėntuosis žemis. Tai bova grynakrauji žemaiti su smagiu biču iš žydu ir arabu pasauliaus kartu sudiejus, katrėi gyven Tel Avivi, bet per Jozuliaus gimtadieni atsidūri mūsa krašti. Po kažkelynta "Dunduliaus" bokala, kai jau bova aptarta judaizma, krikščionybis ir pranaša Mahometa įtaka šiuolaikinę kultūrą, bova prisimynta, ka "Ryanair" už pėnkių "Kultūras" kavėnis  alaus bokalu kaina skraidėn į pažadietuoji žemi.  Prasidieji vėsks nu bajeri, tipo jymkit bilietus, atskrėsit pas mumi, užvalgysit gera humusa, atsigersit skanaus vyna, kada laisvesni.  Baigies tou, ka diktavau sava asmens kuoda ir lynkčiojau galva, ka gegožis pabaiguo mon tynk vėsas datas.  Smagę pasiediejėn, išsiskėrstėm. Mes su kolega dar užsukuom į "Mažuoji Paryžiu" patikrynti meniu, bet tėn, kap ir pas krikščiuonis, Dieva kūns ir Kristaus kraus, nieks nesikeit jau puora tūkstončiu metu.

Kėta dėina gavis patvėrtinėmą, ka bilietą nupėrkti, supratau, ka aludis, barą ir restoraną yr vėinas iš geriausiu vėitu pardavuoti keliuoniu bilietus ar šeimyninius kelialapius. Kada žmuogou begal būti lėngviau pasiryžti keliuonę, nei kokiuo knaipie po keletas skanę pūtuojėnčiu bokaliuku.

Ka rimčiau atruodytumem pažadietuo žemie, užverbavuom dar puora piligrimu. Tėisa, vėins sudvejuoji, tai švėnta žemi pasėiki trys pranašą nu rytų posis, pasidabinėn lininiem žemaitiškuom kiepkuom, katruos, pasiruoda, yr unt tėik aktualis tūs kraštūsi, ka gal net iššaukti rymtus karinius konfliktus. Kai arabs pamata europietiška gymiaus bičus su lininiem kepurikiem, ons automatišką sūved vaizda su new settlements reiškiniu. Kai žyds mata ton pati, anam atruoda, ka tai radikalą, palaikontis Hamasa. Žuodž, ja važiousit į tus kraštus, būtiną užsidiekit tradicini žemaitiška lėna kepurėki, jūsu keliuoni būs įsimintinesni ir prasmingesni.

Ja kas lonkieties tami krašti, tai žinuot, ka anėi prasileid lingviau negu paleid. Tęp, prasmukuom gan lingvą ir po keletas minučiu jau studijavuom autuobusu meniu Tel Aviva  karštie. Mūsu tėkslas bova susitėkti su draugąs, per katrus ir alu nusipėrkuom tus bilietus į švėnta žemi (kudie ana švėnta?) ir susirasti sava išsinuomuota kemperi unt jūras kronta.

Kažkąp tai viešouju transpuortu nusigavuom iki sutarta pliaža, kor mūsa turieji laukti kemperis unt jūras kronta, katras privalieji atstuoti mūms viešbuti. No aišku, nebova tęp vėsks gražę. Kemperis stovieji tokiuo prišnerkštuo aikštelie ir per longa jūras nesimati, kap reklaminiami šūkie, nu, bet common, če Izraelis, tai aišku, ka tavi išdors. Dar Puoška aprašiniedams sava keliuonis ton akcentava, tik tas bova beveik šymtmečiu unkščiau, tai reikštu, ka turizma reikalą tik patobulieji. Nesipletont į turizma peripetijis, gavuom raktus nu sava kemperi Bat Yam pliaža terituorijuo, nu ir prašyma, ka nebandytumem niekor važiouti, bo mašina be technikiniaus ir dar velnę žėna kuo.

Tel Aviva apveiziejuom iš visų pusiu, pavakaruojuom  senuojuo Jafuo, pasitryniem madynguosi vėituosi, pabendravuom su putleri begarbinontęs sovietu žydąs, katrėi gyven iš Izraeliaus pašalpų. Pasėdiejuom gruzina - ukrainiečiaus pubi, kor gruoji kuoks tai vietinis  Grebenščikuovs. Paaiškinau direktoriou, ka laiks rėšti ton bizni, bo prasigers, nepatikieji. Patraukiem link kemperiaus apapa. Pakeliou šaudi saliutą - pasiruoda, Hamasas bombėna Izraeli. Nieka nenutėka, įprasts reikals. Tiesiog Izraeliaus priešlėktovinis gynybas sistemas pakėla kainuo, bo Hamasa chlapuškis yr tiesiog joukyngas, net numanau, iš kor anėi gaun anas. Nuors kemperis drebieji ton nakti, net kelis sykius kišau galva paveizieti į dongu.

Ja atvarę į Izraeli, tai kap ir reiktu aplunkyti Jaruzali, kon mes ir padariem. Sieduom į busa ir nukakuom apveizieti švėnčiausi miesta. Aš nesu lab religyngs bičas, tudiel nuoru perspieti kėtus panašius žmuogus, ja jūs dar kažkor dvejuonies, vėnkit panašių keliuoniu, nebent jūs tvirtą nusprėndiet stuoti į ateizma kelia. Apsilonkėms Jeruzalie jūms gal kainouti paskutiniu tikiejima likučiu sunaikinimu, če aš visišką rimtą. Kai pamatą ton beprotybi velniškami karštie, lėnku konigus su vėnuoliemis betempončius Juzuliaus kryžiu, minias pėnsininku su vėliavėliem ka nepasimestu iš įvairiausiu pasauli šalių, užrašus unt pastatų, če uns suklopa, če susvirduliava. Dar būdams vaks Telšiūsi, bažnyčiuo veiziedavau į staticijas einontis babytis su klausimu, kam jūms tas teatras, gi galet garbynti ir nesireklamoudamas. Panašu, ka nu Puoškas apsilonkyma Jeruzalie vėsks tik sustiprieji, gidą bet kokiuom kalbuom, nu ir istuoriji gal pritaikyti pagal nuotaika. Dievaži, nesmerku, ja aš tėn gyvenčiau, manau panašę sukčiaus, dėrbčiau gidu ir pasakuočiau dar negirdietas biblijinis istuorijas - žmuonis duosnę muok už pramuogas.

Beeidami link švėnčiausiu vėitu, užtikuom tuoki vietiniu vynų krautuveli. Nu, ir aišku, treita nuostabaus vyna  butelių nūguli į kuprinis vakarou. Kažkąp net nepagalvuojuom, ka tai gal būti kliūtimi apveizieti raudų sėina. Kai jau pabuoda skaityti lėntelis unt sėinu kas če nutėka Juzuliou, nusprėndiem eiti pri tuos sėinas, kor reik biški pavyrkauti. Kadangi buvuom trys bičą ir visi su kepurikiem, katruos gal klaidynti, tai beveik praejuom musulmuonams skėrtus vartus, bet paskutiniu muomentu buvuom išmesti, kap netikelę krikščiuonis. Nu kon, teka susirasti mūms skėrta praejėma, kor, aišku, terorizma patikruo užkliova mūsa vyns. Teka prisėikti visąs švėntąs, tievu ir muotina, ka mes nesiruošam tėn anuo gerti, tiesiog esam stupid turists. Pavyka. Po derybu mumi inleida paveizieti tuos sėinas. Kap nebūtu keista, bet mūsu žemaitiškas kepurėkis netėka, tai užsidiejuom paskutėnis maduos kipas. Pėrma linksmiausi atrakciji tėn patekus yr vaką, katrėi švėnt sava bat mitzvah švėnti. Anėi pasičiūmp kuoki tai stanley cup tauri ir laksta po ton aikšti, o anų sesis, mamas ir tetas, kadangi yr buobas, į ton aikšti nier įleidams. A kam če dar anų, staug už tvoruos ir mieta saldainius. Nu bet pati stipriausi įspudi dara tai hasidą su gopro kameruom unt galvų, kinkoujančiu techno ritmu ir mormontis nesuprontamus žuodžius. Aš nesakau, ka tai yr blogą, tiesiog mon tai bova joukyngą, bo techno aš kap ir nebklausau ir maniau, ka tai jau praeitis. Kai jau pradiejuom klausinieti, kor če ton gopro kamera nusipėrkti, gavuom žinuti, ka mūsu jau lauk keliuonis įkviepieji, tėkra žemaiti, gyvenonti tuo mišrainie. Pabieguom nu sėinas ir pasileiduom per žymiausis kapinis, lipuom į kalna, nu katruo matuos vartą, katrėi turietom atsiverti visyms nusipelniusyms.

Mūms neatsivers, bo mes prie legendini alyvmedi atskymšuom buteli švėnta vyna. Nieks kap ir nemati, apart japuonu turistu, katrėi aišku nufuotkėna. Net neabejuoju, kap aš stuosu prieš aukščiausiuoji, tėi japuonu gigabaitą būs ne mona naudą.

Sukapuojuom sava šakšuka rytmetie pabudėn hostelie ir nusprėndiem, ka Jaruzali mes jau pamatiem. Puora dėinų mes tėn bastiemies, arabu kvartala išmaišiem, humusa išragavuom, torgou prieskuoniu prisipėrkuom.

Net papouliem į maža žydu - arabu konflikta pri Damaska vartu, kor iškolta vitrina ir perpjauta arabu paaugliaus ronka bova epicėntras. Nieka rymta, kasdienybi. Mūsa kuratorę pasiūli mūms aplunkyti Jericho, bo tėn ir negyva jūra pašuonie ir kokėi tai anų pažystami laika nebluoga hosteli.. Mon tas pavadinėms kažkąp sugruoji su kuoki tai sena daina, katra kažkudiel tai bova užstrėgusi mona galvuo. Aišku sutikuom, bo ir Negyvuoji jūra aplunkyti noriejuosi. Bet keliuoni į Jericho sutariem per Ramala, kor mūsa draugielis turieji buta ir maluonę pasiūli nakvyni, bo uns ir pats tėn žad būti bizniaus reikaląs. Nu kon, ruoviem į arabu posi, mūsu trijulie bova bičas, katras jau tuokius žygius daris. Nelab tėn kas sudėtynga. Pereidams puosta, ruodą lietuviška pasa ir, inmetis neutralius veizuolus, aiškini, ka esi turists, niekam tu tėn ir neiduomus iš tėkra. Žuodž, su persėdimu atliekiem į Ramala per pati ramadana. Nobuodus tas miestalis, totalus šiukšlyns, bo žmuonis tėn unt tėik užgoiti, ka nebemata tėksla kažkon daryti miesta labou. Žmonių galybi, vėsas pardotovis pusiau uždarytas, bo ramadans, tokių turistu kap mes nedaug. Prasitryniem po cėntra kuokis tris valondas, karštis išvargėna, ir baisę užsinoriejuom alaus. Paklausiem pas sava gelbetieju, ar tai įmanuoma? Aišku:) Gavuom krikščiuoniu bara adreasa, katras pusvalondi pieškom nu cėntra ir tėn įejus pro pusiau užtrauktas užuolaidas, rondi ruoju - gal keturi kraną šalta alus už krikščiuoniška kaina, nu bars tuoks. Kuoki tai oazi: kas ger, kas kampi šiša rūka, gruo reagis, vot tau ir ramadans. Vėliau atvara mūsa draugielis po darba su auto pasijem mumi, važiniejam po naktėni Ramala, biški papasakuo, kas pri kuo.

Užsukam į kažkuoki šikarna restorana. Tūsi kraštūsi įprasta, aplynkou šiukšlyns, praeini pro vartus, kažkokiuos tai pasakas imitaciji. Geram tikrą gera palestiniečiu brewery alu (biški suprontu api ton), kėik pavakaruojėn varuom pas draugieli į bota, kor uns ir gėmi. Pakeliou sustuojam į načnyka (per ramadana:) perkam tuo pati alaus ir kuoki tai Araki. Uždaruo erdvie daryk kon nuori, kap ir pas mumi, smagus dūms, alus, puokalbę api politika, religiji. Visi mes panašus - ar su kipa, ar su musulmuoniška, ar su žemaitiška kepuriki. Vienyntelis nepatogoms dušou - nier vondens. Tik tūlikou nuleisti, vundou tėn auksa verties, galietumem puotvini perleisti anyms. Mūsa geradiejus praša rytmetie nelysti į lauka su tuom kepurikiem, bo bėji, ka kaimyną palaikys mumis new settlers ir kažkas gal nukėntieti: arba mes mes, arba anuo bots.

Rytmetie mažumeli pagiryngi ruošamies link Jericho. Mūsa globies nuvež mumis iki banka, kor aš, mažumeli diel vakar vartuotu medikamentu, mažumeli diel kalbuos barjiera, bankomati išsikeitu 200 euru į Jordanijas dinaras, katrų mums tikrą nereikies Jerichi. Bandau eiti pri kasininkis, ka susikeisti, bet kolega sustabda. Saka, tu būsi lėngvas gruobis ir praknisi trečdali pinigų. Uns, mažumeli pasideriejis, atkeit, gaunu pinigus be nuostuoliu. Pažyntis:)

Mikrioks - karštis, mes Jerichi. Baisus šiukšlyns, palei gatvi gol negyvs šou, smėrd dvieseliena, mes ėiškuom sava hosteliaus. Kepėn tęp, ka aš jau pradedu keikti vėsa tuos keliuonis sumanyma. Anglišką nelab kas šnek, žemielapis kažkąp grybaun, kami tas hostelis. O švėnčiausiuoji Magdalena! Rondam vartus, už katrų - ruojus, mūsu hostelis, žalia žolie, poršk vundou, vidou viesę.

Sužinuojien, kas rekomendava, hosteliaus darbuotuos kažkąp nudžiūng ir praneš, ka šaldytuvi yr alaus, o pinigus - pagal sąžini, mon tynk. Mes kumbarie su balkuonu, geram šalta palestiniečiu alu, veizam, kap pėimou gen kažkor uožkas. Keista, kor anėi anas gana, vėini akmenis aplynkou, išskyrus mūsu oazi. Bet čė tik tokėi turtyngi užsienietę įleidami su išpompusiuom kišeniem nu euru ar Jordanijas dinaru, o ne driskę su uožkuomis. Į kombari įsiverž kuoki tai kanadieti su gerąs duntimis, teisyngu sukundimu ir, ruodydama tus sava dontis, praded mūms pasakuoti, ka ana nuor ryt varyti į Juzuliaus uola, nu kur ons tėn badava ar dar kuoki velni dari, sliepies nu pagūndu ir panašę. Hosteliaus darbuotuos aną pasakis, ka ir mes tėn varysma, žuodž, ana nuor būti saugi ir trijyms nepažystamyms bičams siūla šešta ryta dalyntėis taxu ir vaziouti pas Juzuli į uola. Mes aptyngėn, dar tas anuos teisyngs sukondėms ir muštras mūms nepatynk, numykam, ka ok, mazdaug susitarsma  manjana. Nuvaruom vakari į pati miestieli, nieka įdomaus, dar tas prakeikts ramadans. Nuvarau į kirpykla, bo ir barzda jau ketvirtuos dėinuos ir plauką, kap pas Povilaiti jaunystie. Pakišu sava kakla arabou po britva, ale nieka, gerą nuskota, apdieliuojis karštąs ronkšloutęs.

Parvaruom į hosteli, kor šalts alus ir araki kameruo. Kėta dėina ilgą mėigtam, išsikepurniejien klausiniejam, kor ta kanadieti, kor nuor į ekskursiji. Ana jau posi šeštuos pajudieji, va kokėi tor būti turistą... Pažiuriejien į žemielapi suprontam, ka ta Juzuliaus uola pri pat, net piests gali dasigauti, nu tai ir įšeinam. Pakeliou mumis lenk turistinę autuobusą, stuo atgal grįžtontis taxa ir siūla sava paslaugas. Mūm nereik, daeisma. Karštis žvierišks, toram vondens, pumpounam. Kokėi tai arabiuką gan naglą praša pinigų, turbūt jaut, ka mes Jordanijas dinaru magnatą. Tas orvs kuoki tai šuduva. Ja aš tėn gyvenčiau, dievaži, atidaryčiau alternatyvu orva, nu tipo če Juzulis treniravuos, priš įšeidams į pagrindėni orva. O tėn prasirausti - zuiki daina. Tik dalėpus pri orva, pamatiem kanadieti su teisyngu sukundėmu. Apsidžiaugi, kap klasiuokus po dešymtmečiaus sutėkusi, pasaki, ka jau viskon apžiūrieji ir dab su kažkuoki ekskursiji vara į kažkuoki alternatyvu orva. Palinkiejuom geruos dėinuos - nu negi bloguos linkiesi.

Pavarguom mes nu tuo orva, karšta kap pekluo, tad nusprėndiem išsimaudyti. Kap tyč, turistiniami lunkstinuki bova pažymiets pliažas pri Negyvuos jūras. Su autuobusąs tėn sūnku, tai pasinauduojuom hostelie douta taksista kontaktąs. Prisistati kap žaibs, išliekiem. Pakeliou paklausiem, vo kor tūlam turistou per ramadana alaus nusipėrkti? Pasiruoda, uns miegst vuokiška lageri ir nūveži pri kažkuoki lariuoka, užleistu pakluodi,  kor bova gal trijų rūšių vuokišks alus, krikščiuoniška kaina:) Posi keliaus mūsu taxists įkalbinieji mumis važiouti pri Juona krikštytuoji upaliaus, aiškėna, ka daugiau nekainous ir niekap nesuprata, kod mes nenuoram. Kažkon sakiem anam, ka tuo Juona gi nesutėksma, tai kuoks tėkslas.

Ta Negyva jūra irgi kažkuoks išsigimėms: pryvežta turistu, babyčiu - bočieliu, sied visi unt plastikiniu kėdžių, kor pas mumi  devyniasdešymtąs pri lariuoku bova atsiradėn, patam pardavi matyt negyvuosis jūras kuruortams, apsitvierėn plūdurąs, ka į Jordaniji nepabiegtumi ar dar kuoki velni. Nu paplūduriavuom, pastekšliuojuom su gydomouju muoliu ir vėsks. Damušuom vuokiška alu susiedėn unt tų kėdžių ir supratuom, ka reik judieti, bo viešpats keliai nežinomi.

Dar syki pasinauduojiem mūsa svetynga hosteliaus patogumąs. Gerą išsisnaudėn, nutariem aplunkyti Beatlieju arba, kap seniau miegdava sakyti, Efrata. Išlipėn iš mikrioka, pasidaviem, kap ir visi kiti, eiti link Juzuliaus gimėma vėitas, bet pusiaukelie apsigalvuojuom, kuoki velni, kam, kon tėn žiūrieti? Tad krypti pakeitiem link Banksiaus viešbuti, kor galiejuom gauti šalta alaus.

Bari, gruoji "Massive attack" - kaži kudiel?  Prasiejuom, pasliūkiniejuom aplink sėinas, paspieliuojuom, katras piešinoks galietu būti orginalus ir priejuom išvadas, ka Banksis malačius, uns tikrą atkreipi pasauliaus diemesi, kad ir kąp bevartytumi ton situaciji, palestinietę atsidūri silpnesniuoji pozicijuo, nu ir nusipelni kuoki tai atlygi.

Banksis mūms patėka ir alus nebova jau tėn super brongus, nu ir "Massive attack" aš miegstu dar nu praeita omžiaus, bet reikieji judieti ir mes trukteliejuom viel į Jeruzali. Patikruos pūnkti įjūngiem nevispruočiu turistu riežėma ir mosoudami pasąs be jokiuos patikruos parsiraduom į kažkam kažkodiel, neaišku dėl kuo, bet pažadietuoji žemi. Ka būti čiesnam, kai ejuom per patikruos pūnkta, tai žemaitiškas kiepkas sliepdavuom, ka nepritraukti nereikalynga diemesi, o tai dar ir prostata patikryns.

Jaruzali po kelių dėinų pertraukas kap gymts miests pasiruodi, kuožnas užkabuoris pažystams, pasitryniem po arabu kvartala, pabondiem inlysti į orvus, katrus kadaisi Antans Puoška apraši. Ale jau ne tas, visor tori mokieti ir visor elektra, jokiuos romantikas ar mistikas.

Pasitrainiojėn po miesta ir orvus praalkuom ir kažkąp papouliem į marokiečiu restorana, kor netrūka šalta alaus ir rozečiu telefams pamaitynti. Kol studijavuom meniu, mūsu kaimyną gava spalvynga liekšti su galybi įvairaus maista, padavieję žėnkląs paruodiem, ka mūms irgi tuo pati. Keista, ka tuos šalis, kor gan skordi gamta, tuoks spalvyngs maists. Gal anėi tęp kompensoun sava gamtuos nykoma? Nu ja jymti mumi kap pvz., mes gi spalvų kakafuonija če turam - spalvinga augmeniji, ta žolie, metu laiką, o daruom pėlkus cipakus su rudąs spirgiukąs arba kugeli. Kas mūms yr, kudiel mes tokėi nuobuodus? Tai dar diekavuokem apvaizdą, ka turem šaltybarščius, nuors biški atsver mūsa pilkoma. Nemiegstu nuobodaus maista - vaizda, nuors uns ir skanus, nemiegstu. Aš net darydams cibulyni, tradicini žemaičiu pagirių srioba, stėngous padaryti sodriuos žaliuos spalvuos, tęp gi linksmiau. Valgys gi žmuogus, katram blogą, gal net api pabaiga galvuo, tai praslynksminkem anon, padiekem nugynti pėlkas myntis. Į ton pati kugeli dadiejus muorku ir žiupsnieli ciberžuolis, gaunam daug linksmiesni patiekala, o gal net ir skaniesni. Žuodž, marokietę, žydą, palestinietę, pas katrų viešiejau, dara lynksma spalvynga maista ir, kas svarbiausę, skanu, tuoki skuoni humusa, kor aš nusipirkaus sušiktami Jericho prekybcentriuki, aš nesu valgis daugiau niekor - kažkas pasistėngi dėl monis.

Paviešiejuom atsakuntę, laiks ir namolio, bo bilietą su datuom, o skrydis iš Tel Aviva. Tai sieduom į tarpmiestini ir vėituo. Draugą padari dar kuoki tai tura, o vakari užsieduom rymtami pubi, kor devynis galybis alaus rūšių, nu ir tikrą nebuvuom prasti puba lunkytuoję, pradraskiem kranus, pasismakavuojuom.

Skrydis namolio kuoks tai onkstus papouli. Jau šešta rytmečiaus buvuom pri propeleriaus. Nu unt karta tėn mūsu nieks neleida, bo anėi miegst dar tavi pagaidynti, tėkra ta žuodi prasmi. Tai bepėgu mūms, katrėi biški gyvenuom mela imperijuo, praeiti anų testus, mon net jouka sukieli, bet kap amerikuonams, katryms nu mažens įkalta į galva, ka negal melouti, tik teisybi. Kas yr ejėn ton procedūra, tai žėna, ka dar nedaejus iki vartu anėi nustata tava pavuojaus lygi. Mes su kolega gavuom beruods treti, o kėts mūsa piligrims gava vėina žemiau iki prostatas patikruos, nu bet tai pats kalts, žurnalists, varinie po arabu šalis, nier kuo mondravuoti. Mona interviu bova gan joukyngs: kai aš jau prisėikiau visąs švėntąs, ka nebuvau palestiniečiu terituorijuo ir nieks nieka nepraši monis parvežti kuprinie, ir puora sykiu praspelinau sava pavardi, monis paklausi, kudiel to nešiuoji kypa? Nu vuo, pasiruoda, žemaitiška kepori gali tapti įtarimu. Nu, aš paaiškinau, ka če mona regiuona, iš kor aš kėlis, nacionalinis galvuos apdangals. Tada gudruočius monis paklausi, jagu tai yr tava šalėis nacionalinis apdangals, kudiel tu anon vadini kypa? Nu, tad biški sudvejuojau, kas če per spektaklis ir gerą inkviepis uora paaiškinau, ka tai uns diel kažkokių mon nesuprontamu priežasčių, mona nacionalini galvuos apdangala vadėn kipa, kas mon yr visišką nesuprontama. Mosada tardytuos pasydavi, api prostata net kalbuos nebova. Patekėn pro vartus, matiem, kap mūsu kolega spec eilie deriejuos, ka anuo foto joustas nebūtu švitinamas. Žuodž, tas irgi prasisoka be prostatas patikruos, kuo negalieč pasakyti apie kėta biča, diel katruo užlaiki skrydi ir grįža uns tuoks perbalis. Gal vieži rada?

Neveizont į kai katrus nesklandumus, smagus krašts tėn ir humusas dieviška skuoni, ir prieskuoniu jūra, reiktu kada viel paliekti.

Prabiegusi šymtmeti pabaiguo nusigavis už pelkis, katron kadaisi su sava flotili perskruodi Kolumbs, papouliau į maža miestali šiauriau nu Čikagas, užvadėnimu Waukegan. Mona keliuonis tėkslas bova gan panašus, kap ir  Kristupa - atradimą ir pelns. Tuo pelna kap  ir reikieji biški palaukti, vo atradimu - nuors su tuočki vežk, nu pirmuos dėinuos.

Daugiaboti, katrami moni priglaudi vietinę tautietę, lungą veizieji į kėimali, katrami bova įsitaisiusis dvė jiednycas: vėina vadinuos Makduonaldu, kėta Hilariaus BBQ. Ton pėrmuoji buvau matis per Santa Barbara, tai kažkąp nesuduomėna, bet untruoji velnišką gerą kvepieji, tat, neatsilaikis pagūndą, įsliūkinau apsiveizieti. Neapsirikau: tėn bova normalus pragars, dėrba vėini velnę arba ruberuoidą, bo tęp vietinę lietuvę vadyndava afroamerikanus, mat, negru pavadėnis, galieję gauti į galva, tai kam tuos problemas. Hilariaus jiednyca specializavuos tik unt šonkauliu, katrus kepdava vėituo unt unglių, trijų aukštų pečiou. Realę į tręti aukšta  jau būdavi perkeliami visišką iškepėn šonkaulę, katrus tuoks nenusakuoma ūgi Šakyls pakapuodava ir pertepdava  tėn pat vėituo verdamu BBQ padažu. Kap aš greit supratau, tas anų padažas ir bova vėins iš pagrindiniu narkuotiku, diel katrų pri barbekėnis pastuovę būdava eilis. Žmuonis atvažioudava iš pačiuos Čikagas pasmaguriauti šonkauliukąs su tou stebuklyngu padažu. Mūsu mastelęs būtom kap nu Saluntų į Šėluva arba avirkštę, tuoks tat bova velnišks nuors suleisti dontis į kiaulis ar jauti ribsus, apteptus tou stebuklyngu pagardu.

Bova tada 1994 rudens pradžia, aš jau buvau gavis pėrma alga, tat dronsę praverdavau barbekėnis duris ir pasijymdavau ribsu su aštriu padažu, bo anėi dar turieji ir uopciju. Šonkaulę visad būdava tobulą iškepti, kas mon bova už dėdeli naujyna, bo iki tuol žinuojau tik šonkaulius troškyntus su kapūsta, o minkštoms priklausyda, kuoks kuilys papouli. Tęp mon ta velnių barbekėni su dievišku padažu ir insiraši į galva su visam. Tai gerą dabą, kuožnas durnius pas motule Maxima gal nusipėrkti įvairių rūšių BBQ padažų, o tad aš anon paragavau pėrma syki ir paragavau geriausi visuo Kolūmba atrastuo žemie. Vėliau aš išragavau daug panašių padažų, bet ta pirmuoji meili bova pati smačniausi.

Parsiradis į senuoji žemyna jau naujami omžiou, supratau, ka netekau galimybis, kada tik panoriejis, užsivarvynti tuo dieviška padaža unt kuoki tai miesgali, tat ilgą nelaukis pouliau vėrti ton stebukla. Kėik bebandydavau, kažkuo vis trūkdava. Kažkumet, jau gyvendavams Užkanavie, gavau puslitri orginala Hilariaus BBQ, katras jau irgi galieji būti pasikeitis, bet vis dar bova skaniesnis už mona bandymus. Matyt velnę, kažkuo inbarsta.

Ja kas užeidavuot į tuoki alėni Miemelie, vardu Herkus Kantas, ta tikrą turiejuot galimybi paragauti ton mona metu metąs vėrta padaža. Dab aš atsidūriau kėtuo vėituo ir maitinu žmuonis nu palongis "Palongėj" pačiami Nagli kina teatri ir viel prasiviriau tuo velni mėrkala. Kadangi šonkauliu nekepu, tai invarvinu pri sparnieliu, katrėi didlę skanę suein pas kaimyna Kina kėimalie su Dunduliu ar Primatuorium. Eisit pro šali, užsokit ir reikalaukit BBQ padaža. Vo ja karts būsu išsibaigis, ta parašysu, kap anon gal prasivėrti pačiam. Mon užtroka gal 15 metu, kol daugmaž atgaminau panašu skuoni. Torit nuora ir laika - vėrkit. Propuorciju nerašysu, bo ir pats dar anas tuobulinu, bet surašysu bazi, tęp, ka vėsks jūsu ronkuosi.

Daug svogūnu, česnaku, jalapenu ir pomiduoru. Daug džiovyntu slyvu, įdealiausę, ja anuos dar ir rūkytas. Apsikepus didelemi poudi, lieta pradiekit virsnuoti, tadu pradiekit kratyti:  prisekuonę, čili powderis, malts kumyns, maltas garstyčias, rukyta paprika, rūkyta droska, rods cokrus. Tadu vėins iš svarbesnių reikalų yr melasas arba ruginis extrakts, dar vėins svarbus reikals yr kuola ar coca cola, katruos irgi galet nepagailieti, bo išsigaryns. Labą svarbus reikalą yr rauduona vyna ir balzamika acts, nu ir vorčesteris. Tėi skystę, kor garinąs, yr pilami pabaiguo, šęp ton reikala aš verdu api pėnkis valondas. Kap jau viskon sūtrinu ir perleidu per sėitieli, metu gabala svėista ir, gerą permaišis, kap jau marmals biški praviest, maunu gera čierka viskiaus ar samaguona. Jack Danielius lab tynk tam reikalou, bet ir mūsiški distiletą dara graju. Virsnuojont  ton vėsa patarmasa, dar gali dapėlti gera jauti kaulu sultini, tikrą pageryns reikalus, bet anuo reik turieti.

Ja torit laika, pabundykit, ja netorit - ateikit į "Palongė", inkriesu.

A Morozovo nuotr.

Kai ontra pasaulini kara veiksmą pasibeldi į Lietuva, Stasiou galieji būti 3 - 5 metą, ons pats sūnkę kon pamen, o atmėnunčių irgi nier. Dėl varda uns irgi nier tėkras, kap ir dėl gimėma metu,  1935 ar 1938 - kuoks skėrtoms, o kon jau bešnekieti api dėina. Palunguos vaikų numūsi užraši groudi 24, matyt pamaldis motriškelis tada tėn dėrba. Stasioks bova okupantu vaks, anuo tievs bova kapituona laipsni turyntis statybas inžinierius, atsiūsts pas mumi statyti įtvėrtinimus, dar vadinamus dzuotąs. Ja kada londžiojuot po tuoki pajūrie, tai dėdeli tikimybi, ka anuo autuorius tuoks Kuzmėns iš Tūlas, katras su šeima bova atsiūsts če ir apsigyvena Palunguo unt kombari, netuoli senuosis gaisrinis.

Karou įsisiubavus, do ūsuorę Stalėns su Hitleriu nebepasidalėna sava gruobi ir prasidieji dar rymtesnis pjautynis. Adulis nusprėndi pamuokyti sava vyriesni draugieli ir pasoka armiji Maskvuos pusien, kas palieti ir mumis, kėntončius nu rauduonuoji mara. Mažasis Stasioks nebova niekou kalts, ka sava gyvenima pradžia leida mūsa kuruorti Palunguo, kap ir anuo sesou, vo tievs bova ir ton suprata. Būdams pakankamą aukšta ranga kariškis, tievs pajiemi dėngta palūtarka, insodėna tėn žmuona su vakąs, vo pats, siedis į kabina, lėipi vairuotojou spausti Kretinguos link. Jau kertont Akmenuos tėlta, vokietą atidari stėpri ogni ir palūtarka, katruo kūzavi sėdieji Stasioks su seserim ir mama, atsidūris baisiuo padėtie. Mama bova nušauta į kakta, vakams besiedont aną unt kelienu, vairuotuos bova nušauts unt vėitas, vo sužeista į pėlva tieva vokietą ištrauki iš degunčiuos mašinas, kap ir Stasioka, katram kolka kliodi pieti. Tadu uns su sesi ir mati paskutini syki sava tėkra tieva, nuvelkama stuomenyngu vyru, atraituotuom runkuoviem.

Pats Stasys saki, ka anam galieji būti api keturius metus, kumet po Kretinguos liguoninis, jau suluopyta, anon atveži į Palunguos vakų namus, kor jau bova apgyvendynta anuo sesou. Tokiam vakou, kun tik mačiusem, kap kolka perskruodi mamas galva, vo tieva su peršautu pėlvu kažkor nutemp nepažystami vyrą, apsikarstėn automatąs, šuoks bova tuoks dydelis, ka ons, išgėrdis bet kuoki garsiesni duru trinkteliejima, prisimyždava į kelnis. Vo ja nakti būdava perkūniji, tai luova pridarydava su visąs tirštimąs, kas baisiausę siutindava motriškelis, katruos bova kap ir auklis - pedaguogis. Po tokiuos naktėis nabags Stasioks, katras dar ir lietuvišką nesuprata, būdava išstatyts giedas stolpa pozicijuo vidurie valgyklas, visyms vakams unt pajoukuos - tęp tąs laikąs būdava gyduoms nevalyngs tuštinimuos po savimi. Jau būdams garbynga omžiaus, nepriekaištynga žemaičiu tarmi puorindams mon ton istuoriji, drebončiu balsu saki, ka galietom tuoms kūrvuoms gerklis perpliešti.

Kas anėi tokėi su seserimi - vakų numūsi kap ir išsiaiškėna. Bova apklausinieti Palunguos gyventoję iš tuos gatvis, kor anėi gyvena pas žmuonis unt kombari ir tęp bova nustatyta istuorijas heruojaus tapatybi - Stanislov Kuzmin. Su gimėma metąs tik bova neaiškumu, nuors ir vards unt abeji, kon jau bešnekieti api dėina. Bet bibliji ateji in pagalba, groudi 24 - ta yra perfekt day. Dabarčiaus mirtėis liudijimi parašyta, ka ons 1940 gimėma, vo pagal kėta versiji, metą turietom būti 1935 ir nebier žmonių, kas paliūdytu.

Aš pats, pusietėns pajūri gyventuos pasidariau atejus naujam šymtmečiou, tai panašę tada ir pamačiau pėrma syki Stasi. Likėms tęp nusprėndi, ka mes patapuom kaimynąs. Pėrma syki muni su Stasiu supažyndėna mona šou, buokseris vardu Dika, nu kalie, ja da tiksliau. Bova tęp, ka mona šou, gyvendams višišką palaida gyvenima, susidraugava su Stasiaus nenusakuomas veislis lapsardaku Spaikiu. Aš dažną matydavau, kap onksti rytmetie ta keista kompaniji, pri katruos dar prisidiedava kažkinuo katėns, įšein į pajūri gosdynti poilsiautuoju. Girdiejau, kap pasipiktinusyms poilsiautojams Stasys pasiūli namuordnikus užsidieti patyms, vo ne šunyms, ir tas bova pasakyta tęp užtikrintą, ka tėi nuleidi galvas apleida pajūre zuona. Žmuogus, pas katron mona šou atrada ontra sava šeiminyka, pradieji kelti ir mona susidomiejima. Jau galutiną susipažynti padieji tuoks gierėms, užvadinimu alus, katruo mona trobuo netrūkdava, bo tou laikuotarpiu buvau šiuoks tuoks aludaris ir vėina kėta bačkeli vis būdava užpilama tou stebuklyngu gierimu. Kai pavaišinau Stasi, anam nelab rūpieji, kas če per apinę ir kuoks tai salyklas, uns iš karta klausi esmies: kėik če špiekiu. Tęp po biški nu kalbų api špiekius ir mūsa šonis, Stasys mon pradieji puorynti kuokis tai užburontis istuorijis iš sava gyvenima. Nesliepsu, dažnuoką pagalvuodavau, ka meloun, dakor ir panašę, bet klausydavau ausis ištėmpis, bo tai bova gyvas istuorijis api Palonga 60 - tąs  ir vėliau. Api pirmūsius gangsterius, vėins iš katrų bova Bruonius, kėits baksiuors, katras, kartu su lietuvuos štongas medalijuonščiku Aduliu, laiki Palunguo viercha. Api skolptuoriu Vertuli, katras gerdava kap biesas ir mūsa heruojou neskūsdava, api Olšauskiaus kančyna, ties Būtingis puosukiu ir dar krūva indomiausiu reikalų. Sava žodyni aš Stasi užvadinau Sienis, gal dėl Hemingviejaus, o gal, tiesiog, tęp gavuos naturalę ir ta jūra če ne esmie. Pradiejau Seniaus istuorijis tikrynti unt gūgla, bo karts tėn vaidendavuos gan znatni žmuonis. Padarius šiuoki tuoki šnipiniejima, Stasiaus istuorijas pradieji darytėis dar patrauklesnis, bo visagalis internets dažną numesdava mon kokių tai užuominu api kadaisi vykusius reikalus, katrėi apgaubti mėgla, o mona pašnekuovs nupūtis anon, dėliou mon čystus faktus.

Tęp jau gavuos, ka Stasioks Palunguos vakų numūsi ilgą neužsibova. Jau biški pramuokusi žemaičiu kalbuos, anon įsivaikėna tokėi Gineikę, pasiturėnčiu ūkinykų puora nu šiaurėnis Palunguos dalėis.  Leuons Gineikis nusiveizieji būsima Stasioka mama Kotryna Užpelkiu kaimi, kami ta ir gyvena ir vietinies vakaruškuosi pasiruodydava su dėrbtiniu plaukų kasa, katron aną bova parsiūntusi vyresni sesou, nuemigravusi pas prūsus. Kap Stasiou papuorėna kuoki tai verbalinis kalbuos metraštinynki Paulauskieni, ta kasa ir bova pagrindėni Leuona meilis kibirkštėis užuomazga, vo kap jau suprata, ka čia falšas, žėidą jau bova sumainyti. Aš, tėn nebovis, drįstau Paulauskienę papriešgyniauti, negalieji jau ta Kotryna vėin su ta kasa  Leuona apkerieti. Tęp jau išpouli, ka anėi bova bevaiki puora, turiejus šėik tėik hektaru aplink Palonga. Ja kam teka būti Palunguos jūrinynku reabilitaciniami cėntri, katron jau dab nugriuovi, kor šalia Vytauta gatvis, tai žinuoket, ons bova pastatyts unt  Gineikių žemis. Naujęsis Stasioka tievs garsieji sava ištvermyngąs arklęs, su katrąs uns vežiuodava alu iš Mažeikiu tėisę į Basanki. Bova aukšts, diktuos išvaizdas vyrs, katruo visi prisibijuodava, vo alaus bačkas, biški didesnis nei šiąs laikąs, kilnuodavis kap šėlta vėlna. Bovis griežts, Stasiou nesyki kaili iškarši, nuors mona heruojus užsymini, ka galiejis ir stipriau nuplakti. Ton ištvermi greit įvertėna vokietą, prisipliešėn torta, susikruovi į Leuona vežėma ir dar anon pasijiemėn už pūrmana, iškeliava Karaliaučiaus link. Kuoki tai velniava turieji atruodyti mažuoji Stasioka galvuo, vos tik užsitraukus pirmą žaizdą, pasikartuo ta pati istuoriji ir viel nepažystami vyrą su automatąs išsyvež ontra tava tieva. Nu bet šiū syki nuors mama palėka gyva. Mama, būtent tęp ir atmėn mona kaimyns, senuoji Gineikieni. Su ana uns suvalgi daug droskas ir pasakuojont api anon, mačiau sudriekusias sava kaimyna akis. Panašis akis mačiau ir kap interneti išgūglėnis verčiau informaciji, kor  Filadelfijis valstėjis senieliu prieglauduo mėri anuo ontras tievs ir kor uns yr palaiduots. Senam žmuogou, nesinauduojunčiam technoluogijuomis, tas kompiuteriaus ekras gal pasidaryti visišku stebuklu, ypač, kai tu rondi tuoki infa. Kėta syki apstolbinau Stasi, suradis anuo miegstama gruzinu estradas solistis gabala jotūbie, katron uns, visų sava draugų gangsteriu akivaizduo, nustebėna  šokdyndams "Vasaras" restorani. Nieka če nuostabaus, tiesiog pas Stasi bova tokiuos sveikuos vyriškas drunsuos - ja graži, ja patynk, pirmyn.

Kėta maskuoliu šeimuos atžala Stasiaus sesou, vards galieji būti Olga, bova įvaikynta kokių tai Skripkauskių, katrėi jau lyg ir žinuoji anon. Gyvenima peripetijis tęp sudieliuoji sava reikalus, ka bruolis su seserim sunkiuo gyvenima situacijuo pasidari kap ir priešą. Po jau užaugusis sesers apsilonkima Tūluo, kor ana važiava su misiji  išsiaiškynti api sava tievus, kažkuoks negers šešielis perbiega anyms per santykius. Kas iš tėkra nutėka tarp dvijų varga pelių šiami gyvenimi, mon suprasti nebova douta, tiesiog nebendrava ir tėik.

Vokietus su kruoviniu ne sava nuoru paviežėnis Gineikis bova pasprogdynts prūsu žemie, kor daruomas tuokis dailis dėrbtinis kasas. Gulieji tėn liguoninie, bet iki ateinont raudomajam marou, supratis, ka tėltą sudegynti ir keli namuoliuo nebier, pasinauduojis papoulusi pruoga, šuoktelieji dar toliau per Atlanta, kor turiejis giminių. Tėn dėrbdams ir gyvendams visuom išgaliem stėngies padiet nelaimie paliktą žmuoną ir nabagou Stasiukou. Kotryna bova išboužynta, vėsks nu anuos bova atymta ir apsigyvena ana su Stasioku trobelikie kiauru stuogu, katron aną priskyri tarybu valdžia.. Kap prisimen pats istuorijas heruojus, trobelis stuogs bova un tėik kiaurs, ka aplink nabagieli Stasioka bova išdėliuoti bliūdą ir katiliuką, kor uns, lynont lėitou, klausydava dieviškuosis simfuonijis. Nežiūront sunkių išgyvenima sąlygu, gyvendams visiškami skordi, trobelie su kiauru stuogu, Stasys dieka siuntinų iš už Atlanta, Palunguo bova vadinams amerikuonu. Nuors jiesti nelabą kon turieji, bet bova aprėdyts pagal tuometėni amerikas mada, kas Palunguo bova už dėdeli naujyna. Kap prisimėn pats heruojus, muokslą anam bova nei galvuo, nei subinie. Pagrindinis tėkslas bova kor tai suotę pajiesti, saki, ka nu bada mokyklas lėnta keisdava spalvas. Galieji būti, ka tas bada iškunkynts, kūds ir nedėdeli ūgi nabagielis, susivėinuodėna už kelęs metąs jaunesnęs klasiuokąs, ir jauties kap tarp saviškiu. Bada ir skorda pjaunams, Stasis insidarbėna kina mechanika padėjieju, dabartiniami "Ramybis" kultūras cėntri. Uns saki, ka tad anam galieji būti 12-15 metaliu. Sava skordi alga uns galieji prisidieti pri mamas Kotrynas vargų, katra niekor valdiškas alguos negaudava, o maitinuos tik iš sava nuosava derliaus, kas jau tėn išaugdava. Kina mechanika trupinę irgi stiprę negelbieji, bet vis šis tas, tou labiau, ka Stasioks įsigudrėna per ruskiu kariškius greit pervežiniet kina joustas kitam miestou. Kap nebūtu keista, bet ir aš esu dėrbis ton darba sava vaikystie, gal dėl tuo likėms moni su Sieniu ir padari kaimynąs. Paklausts, kuoks iš tada ruodytu fylmu labiausę patėkis, nebatmini, bet vėliesni laikuotarpiaus hita invardėna ''Šaunioji Septyniukė", kas tik patvėrtėn Stasiaus, kap gera žmogaus, būda, nežiūront, ka jaunysti praleida Palunguos gangsteriu, Bruoniaus ir Aduliaus, draugijuo.

Bruonius Žilys, nieka bėndra su J.Žiliumi, katras nušuovi Konstantina Olšauski, grįžtonti iš devyntiniu atlaidų 1933, netor - bėndra yr tik tėik, ka pavardie ta pati. Abėdvi istuorijes išgirdau iš Sieniaus i dab pasakuoju jūms. Tai tas Bruonius, kėits baksiuors, guldydavis stombius vaikius vėinu smūgiu, bova tumetėnis Palunguos vierchs. Anuo dešiniuoji ronka bovis tuoks Adulis, Lietuvuos štongas sidabara medaljuons, katras patams pabaigis sava gyvenima šuoliu su muocu nu Palunguos tėlta dėl nelaimyngas meilis. Nu kad jau kalba api kančyna, tai ir Bruonius išsitaški sava smegenis Palunguos uora uosta vyškie. Mona susieda versiji, vėina sūnki nakti pas anon ateji kadaisi anuo nuzorduota žmogaus vėlie ir biški paklausinieji, tai tumet Bruoniou nervą ir nebatlaiki, pasinauduoji tarnybiniu gynklu, katron turiejis, kap naktinis sargs. Namelounu, ne kon, net yr žmonių, katrėi patvėrtina, ka tuoki trijoli, Bruonius, Adulis ir Stasys-Amerikuons trainiodavuos po Palonga ir priveiziedava tvarka, tęp kap anėi anon suprasdava. Mona susieds prisipažėna, ka tuo trijulie uns bovis tik ginklanešys arba šiestiorki: kadangi bova nedydeli ūgi ir kūds, tai pagrindinis anuo uždavinys būdavis tik užsirauti, o tada jau iš užkulisiu ar Ronžis pakrončiu pasiruodydava pagrindinę aktorę. Scenarijus būdavis paprasts - prisikabynti pri blatniagu iš kitų miestu, nokautouti ir pereiti kišenis, kon jau dažniausę ir darydavis Stasys. Mošti žmonių anam kap ir neprisieidava, bo tou pasirūpindava Bruonius su Aduliu, katrų duetou Palunguo tas laikąs nieks neprilygdava. Bova kokėi tai žemaituką iš Telšių, katrėi bandi perjymti pareigas iš Bruoniaus, bet su kruvinąs liulęs gava važiouti priveizieti sava Masti ežera, o ne svajuoti api Baltijas jūras kontruoli. Ja esi vierchs, tai tau kap ir privalu kontroliouti vėsas sritis, kon ir darydava Bruonius, nuejis į Nemirsetas kempynga, kor rynkdavuos netradicinis orentacijis vyruką. Nepyket, bet giejąs aš anų nevadynsu, bo tai gadyntu vėsa pasakuojima. Žuodž kempyngi už Palunguos rynkdavuos pyderą ir api tai būdava informouti tik tokiuos pat pakraipuos žmuonis. Kap api tai sužinuoji Bruonius, istuoriji nieka nesaka. Kėk sužinuojau aš, tai Palunguos gangsteris tylę islynkis į palapėni pas tus pyderus, švelnę patapšnuodava per veida ir jau tada kėrsdava smagi pliuški į besikelonti galva, puora nokautu ir ons jau tor dvė piniginis ir puora laikruodžiu. Kadangi mona susieds pasakuoji, ka api pyderu kempynga žinuoji tik pyderą ir Bruonius, mon kėla šokių tokių klausimų, ar negalieji tėn būti neutralių žmonių. Ons patvėrtėna mona abejuonis ir pavadėna tus vėsus nelaimielius, vargšelęs. Bepėgu dab, užsisakiniejont kempynga pajūrie pagūglynti atsilėipimus, o tadu, gava į smurgli nu Bruoniaus ir nie kam pasiskūsti, nebent Aduliou, kur šali palapėnis lauk. Stasys tuos egzekucijuos nedalyvaudava, ons tik paskou laikrodęs targavuodavis, bet čiesną saki, ka anam gaila tų vargšieliu, lai anėi tėn krušąs, juk niekam netrogda. Prisieidava ir anam karts muštynies dalyvauti, bet saki yr daugiau gavis nei davis ir nesididžiava sava jaunystis žygęs. Kap numėra anuo bėndravardis Stasys Povilaitis, mona susieds su skaudonti širdimi papasakuoji, ka uns yr nusikaltis priš veliuoni, daugel metu atgal, bet tas anuo nepaleid. Kadais, kada Povilaitis dar dėrbdams mūrininku Malūnu gatvie, kor kėla betuona mazgs, jau po darba užlieki į "Birutis" restorana parepetouti vakara pasiruodimou, Sienis su gauja jau sėdieji už geriausi stalioka. Ta repeticiji labą nepatėka tuometinę "Birutis" padavieję, katrą iš po vakarykšti bova ne kas su galva. Žuodž, ana pastati puslitri baltuosis, ka tik būtu užkišts tas kniauklys unt scenas, kas bova būsimuoji Lietuvuos estradas žvaigždie, tik dar nenumetusi mūrininka keinelis. Sienis, kap žemiausi grondis, gava įsakyma nu Bruoniaus atsikratyti tou kniaukončiu katinu. Kap ons pats pasakuoji, jausdams kažkuokius tėn jausmus tą padavieję, užlėpa uns scenas ir prisilėnkis pri maestro pasaki - bris iš čė. Tas, supratis su kou tor reikala, pasišalėna ir vakara heruoję ramę tuštėna puslitri tyluo ir klausi sound of silence.

Stasiaus istuoriji biški bova papasakuota Klaipiedas dienraštie, su fuotki pirmami puslapie. Žurnalisti, katrą priruodžiau sava kaimyna, bova labą dėkynga, bo saki tėik pagirų iš kolegu už gera straipsni dar nebova gavusi. Kap ir vėsas istuorijas tor pabaigas, tęp ir žmuonis kažkada iškeliaun. Tik Stasys priš iškeliaudams sudari sandieri su munim. Syki, užsokis į kėima, prašneka, kap būs baisę kėtami pasaulie, ja uns tėn atsidors be fleškėkis rugiaus ir pradieji lėnkti puokalbi, ka aš juk ateisu anuo palydieti į paskutėni keliuoni? Tai gal galiečiau ir įdieti kon į vidėni švarka kišeni. Pradžiuo bova lynksma, klausiniejau, kuoki stiproma velnia lašus uns nuor prasinešti į ton paslaptynga, niekiena nematyta pasauli ir kuoks kiekis užtikryntu anam saugoma. Kap linksmoms praeji, supratau, ka če rymts prašėms ir jouktėis nier kuo. Pažadiejau. Žinia, ka Stasys pabaigi sava keliuoni, ateji žėimuos vidurie. Bova gaila kaimyna, drauga ir šęp nerealaus biča ir dar prisiminiau, ka pažads bova užtvėrtynts ronku sukirtimu. Susiradau kor tais tošti Jack Daniels fleškėki, pripyliau pati geriausi rugini samaguona, gerą užsukau ir nukiūtinau į laiduojima numus. Ka Stasys gulieji grabi su kuostiumu, bova kap ir gers žėnklas, būs kor užkėšti, bet, ka artimiausi pastuovę sied pri veliuoni, mon nepatėka. Supratis, ka vėins unt vėina su Stasiu mon pasilėkti nepavyks, kreipiaus į giminaičius, ka neužpyktu, pasisakiau api sava delikaktni misiji, katron turu įvykdyti. Gavis žali švėisa, mažumeli sudvejuojau, kap če geriau prieiti pri tuos vidėnis kišenis. Tęp nejaukę mon tėn bandont, gavau salis pagalba, kėšti po poduškeli. Labą palingvieji ir aš gan dronsę stumteliejau Jack Danieliaus fleškėki po Stasiaus galva, kor išgirdau smagu žvangteliejima, atsitrėnkont į kėta stiklini daikta (matyt, tuoki pažada daviau ir išpėldžiau ne aš vėins). Gal sakyti, ka tęp mes paskutini syki susidaužiem su Stasiu, katras iškeliava į kėta pasauli su magaryčiom.

.