– Tomas is cheating, — sušoka klasiuoki unt visuos audituorijas ar tai kabineta, katruos varda aš net nebepamenu, bo tai nutėka prabiegusiami omžiou, kai dar klausiau muzika ir iš kasiečiu, ir iš CD. Panašę tou laiku skėnda kelts ”Estonia”, ruskę išvežinieji paskutinius spruogmenis iš baltijas šalių, nu ir aš papouliau su įkaltęs.
Mes lonkiem tuokius kūrsus kartu, nu simpatijas gal ir nejautiem vėins kitam, bet, bent jau aš, sava jaunystis energijas tikslę nebūčiau sauguojis, ja mes netyč būtumem atsidūrėn, kokiuo tai keistesniuo situacijuo. Tuos energijas turiejau nuors traukiniu vežk, kas neturietu nieka stebynti, bo kai tau 21, nežiną kor kėšti, api energija aišku kalba.
Jo, mes buvuom skirtyngi, aš buvau emigrants iš sovietini bluoka, grynakraujis arijus, ana negri iš Ilinuojaus valstėjas. Nežiūront į mūsa skėrtumus, mes dėrbuom ton pati darba, dažniausę naktimis, buvuom nursing assistant arba caregiver. Ja kas nelabą susipažėnis su darba specifika, tai če maždaug, kap grybavėms, tik grybą, katrus rondi, keistuoką kvep (tai če jau sušvelninus), nu ir, teisybis dielę, reiktu paminieti, ka būdava ir totali grybieni.
Aš tikrą nenoriejau siekti jokių mediciniu aukštumų, bet mūsa nursinghome politika bova tuoki, ka visi tor gauti medicini išsilavinima ir galbūt kėlti aukščiau. Tęp mes ir susitikuom, per egzaminus, nu dar buvau matis anon per paskaitas, kor aš dažniausę užsnūsdavau, bo dėrbdams naktimis med bruoliu, dėinuomis bandžiaus įvaldyti taxista profesija. Ja tęp apibendrinus ton laikuotarpi, tai arčiausę teisybis būtom pasakėms “bybis gavuos” su abijuomis profesijuomis.
Buvau tik tik pradiejis studijouti anglu kalba, kai babytę su smerčiaus baltinęs palatuo tris sykius nuleidis ir pakielis zaliuzis, supratau ka “give me a cup of water” reišk kažkon kėta, surimtiejau. Aišku babyti mėri ne nu dehidritacijas, bet vistėik supratau, ka kalba yr žiaurę svarbu, bo tu nežiną, kadą tau ana papasakuos, kor pakasi sava banka korteli su kuodu.
Įšauša ta dėina, kada aš turiejau gauti med bruoliaus dipluoma. Tikslę nepamemu, bet greičiausę viel buvau para be mėiga, bet su jaunatvišku entuziazmu, ka vėskas praslys, drosę nuejau tėn. Nu ir nepraslyda, bo posi klausimų aš tiesiog nesupratau dėl sava vargyngu anglu kalbuos žinių, nu ir, suprontamą, kreipiaus pagalbas į artimiausi klasiuoki. Kai aš mokinaus Telšių mokykluo, tokių problemu lyg ir nekėldava, nesakau, ka aš buvau klasie kėitiaks, tiesiog durnesniam klasiuokis doudava nusirašyti, už kon aš tęp ir nepadiekuojau, tai bandau dab:)
Klausimą egzamini bova gan paprasti ir tau reikieji tik pažimieti varneli. Bet su mona anglu kalbuos žiniuomis, tu galieją žymieti nuors ir šarkeli, vistėik bova haną, Nu, ir tada aš nusprėndžiau, ka če turietom praeiti sens bajeris, aš nusišypsuojau aną ir pradiejau nuoseklę kopijouti anuos varnelis ir šarkelis, bo mes siediejuom šalia vėins kėta.
Tai tumet ana ir praneši garsę unt visuos klasis ar palatas. Pradžiuo pagalvuojau, ka baika, tujau pabaigsma, nu kas če jau per pareiškėms. A pasiruodi, ka če normali pamuoka, mon likusiam gyvenimou, kažkor veik taisyklis. Mon bova pasiūlyta perlaikyti egza kitu laiku, kor aš tęp ir nepasiruodžiau, biški diel sarmatas, biški diel tuo, ka tai ne mona sritis, nuors karts liguoninie, pamatis, kap seselis banda apversti sūnku liguoni, nesusivaldau ir pradedu koučynti tas duriuohas. Gal vis tik mona?
Daug protyngu žmonių pasakuo, ka ta patėrtis gyvenimi ne be reikala, gal. Pravažiniejau aš Čikaguo kuoki mienesi su geru žydeliu Jura, taxistu. Tai bova tas pats laiks, kada aš bandžiau pridouti sava med bruoliaus egzaminus ir tou pačiu muomentu bandžiau pasinerti į visišką kėta gyvenima, nardydams su taxu po įvairiausis Čikagas apylinkis. Valgiem pas turkus, afganus, jordaniecius, mon tai bova panašus atradėms prilygstontis Kristupa Columba išsilaipinimou nu tėn, žinuot juk. Mona taksista karjiera nepaeji, bet tas maists, suvalgyts taksoujount, kažkąp sugruoji vaidmeni mona bandymi patapti gastronuomijas darbuotuoju, bet jau kitami omžiou ir kitami žemyni, patirtis ne be reikala. Nu ir šeip, pabovis tarp Čikagas taxistu, supratau, ka turbūt nier daugiau tokiuos vėitas pasaulie, kor toleranciji, atviras patyčias diel rasis ir seksualini tipa bajerę būtom tęp glaudžę susigyvenėn ir nusistoviejien.
Kai mona vaikystie tievs žiuriedava boksa, tai pagrindinis rodiklis, pasirenkont saviški, būdava, ja ne ruskis, tai ok, bet kai ruskis boksoudavuos su negru, kėldava dvejuonis. Če panašę, kap pas ton Šekspyra, ruskis ar negras, neskaičiau, bet visi, kas skaiti, žėna. Aišku, aš sava klasiuokę, katra moni prydavi, niekad tęp neatviravau api boksa, tudiel mon bova žiaurę skaudu, kai anuos viešas pareiškėms nuskumbieji mūsu audituorijuo, kabineti ar tai palatuo.
Jau tik mon atvykus į ton įvairiaspalviu žmonių šali, vietinę lietuvę, kur jau biški bova matėn gyvenima, paaiškėna, ka negra negru vadynti negal, nu tipo ruberuoidu geriau. Nuors Tims Roth vėsa fylma Tupaca Shakura nigeriu vadėn ir nieka. Nu ir dar lietuvę matėn gyvenima saki, ka anyms geriau nežiurieti į akis. Nu aš sava klasiuokę keleta sykiu žvilgteliejau į veizuolus, gal diel tuo ir prydavi?
Nu po tokių instrukciju, aš iš tėkra tuoks drausmingiesnis pasidariau, bo če kap ir tolerantiška šalis, visi šypsuos vėini kityms, geruos dėinuos lynk. Bet po mienesi bendravima su Čikagas taxistąs, žydąs, ukrainietęs ir ruskęs supratau, ka patyčes iš piediku, negru ir indusu yr neatsiejama tuos profesijas dalis. Nu ir po buvėma su tąs velnęs aš pradiejau pastebieti, ka če tuos neapykantas daug maž tėik pat, kėik ir mona mažami žemaitėjis miestelie, tik ana rafinočiau užmaskouta. Nuors kon tėn užmaskouta, ja net dabą NBA juomarki, gali nusipėrkti raumenynga negra su baltąs duntimis ir gerąs parametrąs. Aišku būn tokių nukrypusiu vergvaldžių, egzuotikas miegieju, kur žiuriek jam ir nusiperk, kuoki tai baltaveidi su sūnkę ištarama pavardi. Nuors daugumas, aišku, laikuos sava tievų ir pruotieviu tradiciju ir perk tik joudus bičus su lenciūgąs unt kakla jau gatavą.
Nepavykus su egząs ir supratus, ka be kalbuos aš net taxistu nesugebiesu patapti, viel surimtiejau ir dažniau pradiejau vartyti žodinieli. Nursing home prieglauduo, naktinis darbs su kalba pagelbieji, pradiejau normalę suprasti lėnku kalba, keiktėis jau galiejau neprasčiau už Marijana, katras ketvėrta valonda naktėis insipėldav kavuos iš aparata, siurbteliedava, ir garsę mon konstatoudava:
– Kurwa kava.
Pritardavau, negi prieštarausi Marijanou.
Klasiuokis įskaudynts ir pažemynts, nusprėndžiau mestėis į privatu sektuoriu. Privatus nu tuo vieša skirąs maždaug tou, ka vėituo 20 subinių to turi tik vėina sobini, kas jau yr afigiens puokytis, kalbont api mona jau unkščiau minieta grybavima. Nu ir dą tęp, įsivaidavimou, to gyveni su ta sobini dėina nakti, už nieka nemuoki, ir dar net gali maista reikalauti kuoki mundriesni, nu ir mienesi pabaiguo ta sobini tau išmuok dvė štokas žalių duoleriu. Aišku su sobini sava anglu kalbuos nepalavynsi, bet mona atveju kartu su munimi gyvena tuos sobinis sūnus, labą maluonus senbernis Kazis. Jie, nesliepsu, kadangi mokykluo mona muokytuoji moni mokėna vuokišką, tai Kazis bova pėrms ir vienintelis mona anglu kalbuos muokytuos. Žodinielis, tieliks, kasdienę puokalbę su Kaziu, jau už mienesiaus muni perkieli į kėta lyga, net pradiejau suprasti miegstamiausi Kazi atlikieje Tuomy Beneta tekstus, sakyc patapuom su Kaziu soul brothers.
Vėita, kor aš priveiziejau Kazi muotina, Marėki (nu če ka sobini daugiau nebvadynti), bova pėitėni Čikagas dalis 127 gatvi, ja kas karts gaudoties geopolitikuo, kažkada bova gan paduorus rajuons, lėnku airiu, net lietuviu šeimas pėrkdava ar statydavuos tėn namus ir kūri sava american dream. Tik kažkuokiu metu reikalą pakrypa žemyn, trobelikiu kainas pradieji krėsti ir į neibarghuda ateji anėi, joudę. Laimyngi tėi, kas spieji pardouti sava nekilnuojama dar laiku, kainuo, a paskiau karteli tęp nusileida, ka ir pardavuoti neapsimokieji. Tai Kazis su Mariki papouli į tų nelaimieliu sąraša. Žuodž gyvenau aš joudžiu kvartali, visi mona kaimyną bova joudžę, paštinynki bova joudi ir tik vienintelę balti daigą buvuom aš, Kazis ir Marėki, tėisa dar bova Kazi šou, vardu Honey, katron Kazis pastuovę travyndava unt paštininkis, siūndydams, ir kai tas šou užpoldava ton vargši jouda paštinynki (aš švėntą tėku, ka šunėis pareiga yr užpolti paštininka, nepriklausomą nu anuo oduos spalvuos), Kazis su pasididžiavimu mon sakydava:
– Matą, net šunis nekėnt joudžiu.
Aš palinkčiodavau galva.
– Jo, jo, — pasakytu kuoks tai šveds.
Kadangi mon neskaudieji diel laiku nepardouta nekilnuojama torta, tai mon tėi joudę kap ir nemaiši, bo ir aš anyms saviaks atruodžiau, važiniedams su aplomdytu Mustangu, o kai dar unt gatvis žėima pasikielis su dankratu ton žvieri, pasikeičiau starteri, tai išvėsa autoritetu tapau, kaimyns net pasitarti ateji, kuo anuo tačka nesikor. Tikrą nesu tas bičas, kor išmana api mašinas, bet kažkąp greit supratau, ka šūstra joudžiaus signalizaciji su dahuja lėmpučiu nusodėn tuo pavargus ševiaus akuma. Nesliepsu, tami rajuoni jau galiejau atsidaryti garaža, bo rekomendacijis bova geras, bet kam mon tas garažas, ja aš turiejau sava auksėni sobini Marėki.
Tada, prabiegusiami omžiou, kuo gera dar nežinuojau tuoki žuodi, kap segragaciji, bet ton aiškę pajutau 127 gatvie užsokis į kirpykla. Mon pravierus duris, kokyms šešyms joudžęms esuntyms vidou (kas kirpies, kas šeip trynies), atvėpa žundikaulę, galieji būti, ka aš buvau pėrms baltauodis per kuoki 20 metu, katras perlėpa tuos užeigas slėnksti. Kažkąp anėi net išsigonda, vėins bičas kuo tai greit išbiega į gatvi (gal norieji įsitikynti, ar če ne KKK antpuolis), bet pasimajačėnis grįža in vėdu ir Tupaka slengu paklausi, kuo aš nuoru. Nu mon irgi bova gan šūdiną, netgi baisę, bet kažkąp pagalvuojau, ras jau aš gyvenu tokiami rajuoni, tai kon, zapadlo pas joudžius apsikėrpti?
Kėrpa muni be žėrkliu, bo tėn anėi lyg ir neturieji tuo stebukla, bet elektrėni mašineli bičas valdi klasišką, aš likau patenkynts skutimu, uns biški apšalis, bo mona pasiruodyms vidurie baltuos dėinuos, kažkąp nesusyvedi į anuo grafika. Atsieji tas malonums pėnkius baksus, tipsu nepalikau, bet tikrą nu dūšes padiekuojau, dar priš įšeidams nužvelgis nauja savi veidrodie.
Ka anyms kneitieji sužinuoti, kuo tuoks baltaveidis ateji būtent čė apsikėrpti, maties akivaizdę, bet tėisę švėisę paklausti nepradrysa ni vėins iš anų, nu če tipo tas žaidėms, ka pas mumis nier rasiniu skėrtumu, jo blet nier, akis pas visus kai savaiti nešikėn, išspruogusis, ne mes če į rasi nežiūram. Būtu paklausėn, tai būč pasakis, ka jūsa sisteris prydavi muni per egzaminus, nu ir aš dab privačiami sektoriou dielas soku, ir bizniaus reikaląs esu jūsa neibarghudi, bet tujaus toru varyti į susitikėma su Kaziu ir Mariki, dalykini (nuors dalykini gal ir nebūčiau sakis, bo nežinau kap anglišką).
Moralą mona paistalūsi nier. Marėki su Kaziu jau anapilie, joudžius iš kirpyklas galieji kas iššaudyti, Tupaca tai nušava, Marijans turietom būti negyvs jau, bo labą rėibę jiesdava, Tim Rotha neseną mačiau, normalę atruoda. Čikagas lietuvę irgi gyvi net mačiau puslapi facebooki tor, tik ruberouidu tėn nier, neprijam į draugus, nu jo nafig tokėi draugą, katryms į akis negali pažiurieti. Klasiuokis likėma tik nežinau, bo tikrą po tiekos metu noriečiau padiekuoti aną, kuo gera aš tada pėrma syki rimčiau susimasčiau, kas per daikts yr sąžini.