Nieka nauja če nepasakysu, manau ka visi kuo puikiausę atsymenat ka 1988 vasara gėmi Alina Orluova ir bova legalizouta mūsa trispalvi. Ton vasara dar tebebuvau pėimou, bet jau buvau parašis prašyma į kėta lyga, veids bova nusiets pispougiu, o panuosie pasiruodi vėins kėts pūkielis. Be tų dvijų įvykiu, kur jau paminiejau, mona tėvų kolektyviniami suodi nesvietišką užderieji raudonėiji serbėntą, katrų skynėma končia karšta vasaras vakara, jiedont kuisiams, dar ir dabą susapnounu, kap baisiausi košmara. Nežinau ar tėi keli pūkelę panuosie ar storiejontis balsas, kažkąp padieji mon išsivadouti iš tuos vergėjis, aiškę pasakiau, ka aš ne negras (tou muomentu nenauduojau apibūdinima afroamerikietis) . Mona vyrišks balsas bova išgėrst, bet bova niuansu, viedra serbėntu katruo mon reikieji vynou užraugti turiejau prisiskynti pats. Reik tai reik, reik ir būs, maždaug su tokęs šūkęs kibau į krūma ir ilgą netrokis turiejau kibiroka sava reikmiem. Ja tąs laikąs tėvą būtu užtėki muni numūsi su atidaryta vyna bonka, pagluostien nebūtom, bet užsiraugti 20 lytru serbėntiniaus anyms neatruodi dėdeli nuodiemie. Mon tas vyns bovis nebovis, bet labiausę duomėna pats pruocesas, kūryba kitęp sakont.
Mokykluo mon tada jau bova nubuodę, gal sakyti ka buvau diejis skersa, ypač unt tiksliūju muokslu, net pats nežinau ar tikrą buvau negabus ar iš tingiejima. Aš kap sakont studijavau neakivaizdę, būdams 15 užraugiau pėrma sava vyna,16 alu (ale braški) , 17 cukrini samaguona praviriau, nu a 18 pabundžiau ir rugiaus išvarvynti. Bet grįžkem pri serbėntiniaus, katruo recepts išradingumu net nekvepieji, tiesiog populiari tuo meta receptūra su kepėma mėiliem ir nedydeliu cukraus kiekiu. 20 lytru vaistinis kuolba su šlangeliu, gerą nuburbuliavusi, bova tiesiog užkišta vėsiausi kombariaus kampi ir pamėršta ilgam laikou. Tėisa, atejus kalieduoms, vėina nakti mon užeji geroma banga ir noriejau kon nuors padieti po egluti sava šeimuos nariams, tad vidornakti. kap visi sumėga , tylę atitėmpiau ton bonka ir pastatis po egluti, laimyngs nuejau golti. Nebova tai gera myntis, bo tievs parytęs eji iki tūlika ir smagę pyli su kuoja i ton kuolba, geruoką padejavis nutėmpi vyna atgal į sena vėita. Žuodž pabodi mona šeimuos narę, tęp ir nepamati kaliedu mirakla.
Nelabą tada dar buvau girdiejis api božolė, tad mona kūrinys pergyvena naujaka ir vėsa žėima neragauts išstovieji pakampie, bet kap sakydava Archimeds, viskam savs laiks. Atejus pavasariau papūti nauji vieją, tėik iš rytų, tėik iš vakarų, gyvenėms daries vis indomiesnis, kažkuoks neapsakuoms jausmas, ka kažkas būs sklondi uori ir aš anon užoudžiau. Nu ir tikrą, 89 pavasari beveik nieks iš šauktiniu nebeji į armiji, dieji skersa unt ruskiu, panašę kap aš unt tiksliūju. Nu a ruskę nenoriedami pasišūdynti pradieji anus gaudyti, ar tai gatvies, ar tai numūsi nakti patykuodava. Musiškę atsaki akcija, mėiguok pas kaimyna, drauga ar draugi. Kadangi mona draugielis gyvenis kaiminystie, atitėka vėsus rizikas kriterijus, tai labą greit aukščiausiami lygmenie bova nusprėnsta, ka nakvuoti pas mumi numūsi, anam būs saugiausę. Žuodž tik pradiejus temti uns pasiruodi konspiraciniami buti, tai yr pas muni, slieptėis. Savaimi suprontama ruskę api tai nieka nežinuoji ir nuejus mona tievams golti mes jautiemies pakankamą saugus, o ka dar sustiprynti ton saugoma jausma, bova prisimynts serbėntinis, katras tiesiog pats prašies būti nuragauts.
Aš aišku kap ir dera vyndariou, papasakuojau kokių tai metu derlius ir kėik bova varga surynkti rūšinius serbėntus į viedra, dar bova papasakuota istuorija ka kalieduoms noriejau atidouti ton šediuvra labdarą, bet laimynga atsitiktinoma dieka uns sulauki tuos svarbiuos datuos ir mūms būnont puogrindie, uns praskaidrys mūsa nepavydietina dalia. Po iškilmynga pristatyma, per gan trumpa laika, bova išryta api keturius litrus, tuo nuskaidriejusi acta. Puoveikis bova kap reikont, aš vargę bemačiau ton dezertyra, uns neblabą moni, todiel abipusiu sutarimu bova nusprėsta, ka pasisliepiem, ruskiams be šansu mumis pamatyti. Paruodis draugeliou anuo konspiracini migi, nuvinguriavau į kėta kombari ir išvargynts disidėntiškas veikluos, kritau į patala. Deja tik sumerkus akis prasidieji karuseliu parka pruograma, sukuos planetas kap trėfazi zeimariaus disks ir neatruodi ka sustuos, kadangi reikieji išlaikyti konspiraciji priš ruskius ir tievus, bova prijymts sprėndėms atpėlti į puoduškas užvalkala, su mintimi ka ryt viskon išskalbsu. Nežinau kap ruskę, bet muotina praboda nu mona riaumuojima ir guokčiuojėma, nu bet nelabą jau ir galieji kon pakeisti, tik mona dislokacijas vėita, lėipi eiti vemti į tūlika ir dar prymini ka ryt į mokykla.
Jo, į mokykla rytmetie išliekiau unkščiau nei visada,bo nelabą noriejuos pri pusryčiu stala, puokalbiu api vakarykšti furšieta su fontanąs, draugielis irgi palėka konspiracini buta su pirmąs gaidęs, matyt jauties saugus.
Kon aš ton dėina išmuokau mokykluo, dievaži nepamenu, bo vėsas pamuokas prasėdiejau perbalis kap vaiduoklis ir tik sulaukis skambuti liekdavau pri kriauklis ir apžiuojis krana guodžę gerdavau dievišką skanu Telšių vundėntekiaus produkta. Nu ir kokėi dar tikslėji muoksla, kada tau galva plyšt, troškėn ir tik pagalvuojus api rauduonuoji acta, praded tumpyti. Kai mona klasiuoką sprėndi sudėtyngas lygtis, aš sprėndžiau savas, tipo, šūdina receptūra, netynkama temperatūra,reik tobulieti, tuokis tat bova munuosis. Net ir pasibaigus kunkinuntę ilguoms pamokuoms, geriau nepasidari, bo į numus kap ir netrauki, o ta myntis ka vistėik būs bjaurus puokalbis, vari į nevilti, bet kap sakydava Prometiejus, gyvs į žemi nesulysi, tad šalia mokyklas kabuoki, išgieris stiklėni kefyra su čeburieku, išsliūkinau numėi.
Grįžau pačiu laiku, tik pravierus duris priš aki bova scena omžiams užsilėkusi mona galvuo, tūliki stovieji muotina su 20 lytru mona rūšini serbėntiniaus, kuolba bova palėnkta virš klozeta ir mona šediuvras spryngdams ir guokčiuodams kap aš nakti, tekieji į klozeta. Dar nugirdau ka įtūžusi muotina kalbiedama lyg ir su savėm, o gal ir muni užmačiusi, minavuoji kažkuoki žalti. Kas uns per vėins nežinuojau, bet turiejau įtarėja, ka če mona trets vards, bo dirmavuonis, bova Ruoks.
Vakari puokalbis įvyka, bet ne tuoks ir baisus, kap aš buvaus prisigalvuojis, draugielis slieptėis nebateji, gal tėi ruskę biški apsiramėn, o gal suprata ka mes žiaurę gerą muokam slapstytėis ar kap , kas jau tėn ir bežėna.
Kap vyndarys aš jau buvau išsisiemis, naujų receptūru neturiejau, o kartuotėis ka ir kuoks dievišks acts gavuos aš nenoriejau. Tėisa neužėlga pu tuo muni suduomėna paslaptyngs alaus pasaulis, mat daržuoviu pardotuvie, užmačiau giruos extrakta, už joukynga kaina ir kadangi numūsi rūsie, be nauduos mieties tošts biduons, nu o cukrus ir kepėma mėilis mon bova puikę pažystami kompanjones, tai neužėlgu trobuo, aprėmus vyna prezentacijas skandalou, užbujuoji ale braški. Alus bova pruoginis, mat į mūsu kaiminysti atitekieji tuoks bičioks, bitininks pagal profesiji, iš pačių Šiaulienu, nu ir aš buvau pakvėists į anuo gimtadieniaus linksmybis. Nežiūront sava jauna omžiaus nusprėndžiau paruodyti tam svetimšaliou žemaitiška svetingoma, kap sakont į baliu su bačka alaus (biduonu braškis) . Pasikonsultavau su jau AtA kaimyni, žinuoma aludari iš Bėržuvienu, pagyri mona receptūra, saki visi būs lynksmi, patikiek. Patikiejau.
Priš dvi dėinas pradiejis sava ale gamyba, tikiejaus pagauti ton skuoni pika, kap tik unt baliaus pradžiuos, biški nerimavau, bo nepavyka niekor gauti apynių, bet nusprėndžiau ka giruos extrakts iš daržuoviu krautuvis pataisys vėsus reikalus, kap kad vegeta, katron neseną kažkas bova parvežėn iš Bulgarijas, pataisa reikalus bet kokiuo sriubuo. Prieš pat linksmybiu pradžia, geruoką nušnypštėnis biduona, bišku užragavau sava pruodukta, bova skanę gerti, gazouta šalta gėra, bet į jau mona ragauta pardotuvini alu tai nebova panašu, tadu užragava Bėržuvienu aludari ir apramėna, saki gers. Nu gers tai gers, visi. Pasijiemis pagelbas kuoki septynta vakara, įnešiau sava ronkuoms padaryta alieli į kaimynu truoba. Nežiūront ka unt stala bova valstybėnis šampana ir netgi lykeriaus, visus suduomėna mona kūryba. Et prasidieji linksmybis, svetimšalis bova pakeriets žemaitišku svetingumu ir užmuoju, buvau dažną minėms, gal netgi keli tuostą bova pasakyti in muni, žuodž maudžiaus sava šlovies spinduliūs, bet nepraejus ni puoras valundų nu mona degustacijas pradžiuos, prasidieji keisti dalyką, truopni vyrą kur jiemi degtėnis po pėlna ir po čysta, užsigerdami mona aleliu, pradieji vartaliuotėis ir sėinas rumstyti ir gėiduoti aleliuja. Biesas žėna gal kuoki mišraini pasenusi papouli, ar kas, bet dešymta valonda vakara visi svetę bova pasišarvuojėn, aš pats irgi buvau nuguldyts, bo reklamoudams sava produkta buvau patekis į keistus judesi koordinacijas spastus ir tėvą tikslę nebūtu apsidžiaugėn pamati tuoki sūnu iš po degustacijas.
Rytmetie nugėiduojius pirmysyms gaidems, nieks nesikieli, tik geruoką vėliau jiemi kėlti svetalę ir prasidieji aptarėms kas če bled vakar įvyka. Stals tęp ir lėka nukrauts maistu, bo ir stipriūju ne kon bova sumažiejien, tad visų akis pradieji krypti į biduona ir moni. Svetimšalis iš Šiaulienu siedieji unt luovas krašta susijiemis galva, kas mon leida suprasti ka anam nier gerą, tad aš pasiemis iš jau geruoką aptuštiejusi biduona, pasiūlau bokalioka anam, iš visuos širdėis. Dideliam mona nustebimou, vėituo džiaugsmyngas padėkuos, mon bova pasiūlyta, pasijymti ton biduona ir atsitraukti per šūvi atstoma. Vo če ir pasimata genčių skėrtumą, tu kap sakont širdi unt stala su visu biduonu, a tau paraka pasiūla. Tas priverti moni susimastyti gal vis tik nebova tuobula receptūra, gal temperatūra nebova išlaikyta, reik tobulieti.
Cukriniaus ir ruginiaus receptūras pasiruodys neužėlgu.