Stomach flu arba firestarter

Savijauta bova un tėik šūdina, ka jau kėldava abejuonis, ar bereik či mon bėgiuoti į ton tūlika? Dehidrataciji bova pasėikusi aukščiausi lygi, skysčiu netekdavau greičiau nei spiedavau išgerti vondens, žuodž, totalus liguonis, nusiviemis ir nusitrėidis, guliejau luovuo ir sprėndžiau dilema, varyti į konca ar ne?

Bova panašę 97 pavasaris, aš gyvenau niekam nežinomami Čikagas priemiestie ir turiejau bilieta į Prodigy pasiruodyma. Tada, beruods dar nebova įšejis anų disks su krabu unt viršeliaus, bet mes (nediduoka lietuviu draugija) jau sava nama rusie įntesyvę duomiejamuos anų kūryba, padedami alaus, vyna, tequilas ir kvapniuoji bazilika. Bilietą bova įsigyti iš onksta ir net pati Mikalda nebūtu atspiejusi, ka būtent ton dėina moni pakėrs ta klastynga skysčius varonti lėga. Kažkas iš chiebras dar užsymini, ka Prodigy bet kada gal užsilėnkti (bo šniauk, kap pasiotėn) ir kuožnas anų koncas gal būti paskutinis, nesliepsu — tai suteiki mon jėgų. Reikalą dar pagerieji, kai muoviau šata tequilas su pipirąs, o sūnkę praryts krakmoliaus šaukšts suteiki tuoki kap ir pasitikiejima savimi.

Koncas turieji vykti gan žinomami Čikagas klubi “Metro”. Anuo iškaba kažkada panauduoji Balabanuovs sava fylmi “Brat 2”, katron labą vęrtėn kėiti bakūrą (fylma, ne kluba aišku). Įejis į vėdu, įsitaisiau strategišką geriausiuo vėituo, iš balkuona kampa galiejau matyti scena ir tūlika duris, aišku, prieš tai padariau sėdimų vėitu inventorizaciji. Unitazu kiekis nelabą džiugėna, tudiel turiejau pastuovę skaičiouti įeinončius ir įšeinončius muzikas gerbiejus, o karts ir nerami akimi stebieti susidariusi eiluti pri tų duru. Nebepamenu, kas bova apšildunčiuoji grupi, galieji būti ka aš pats tou metu šėldžiau unitaza lonka ar panašę, bet kap užgruoji vaikę, jau buvau sava strateginie vėituo ir veiziejau akis išpūtis i tus dieva mūčytelius. Tas biesas su rūžavas plaukąs kraties scenuo kap pri trėfazis prilėpis, karts net atruodi, ka ons skraida pu erdvi, tuoks tat bova matyt tuo anuo sušniaukta krakmoliaus puoveikis (anam, ne mon). Žmonių spūstis moni vis stūmi arčiau pri balkuona turieklu ir vis toliau nu mona stebima objekta, tęp nejučiuom atsidūriau visai šalia tokiuos ale vip luožis, katruo bova įsitaisis tuoks plikis Corgans iš “sutraiškytu moliūgu”. Daba be scenas ir tūlika duru, dar akėis krašteliu pradiejau stebieti ir ton, bo pasidari smalsu, ar anam patynk ta pekla, kor če vykst. Ka i kėik Flints besidraski, kriuokdams woodoo people su kėtu velniu, moliūgu vokalists nepajudėna juoki veida raumens, labiau įsižiuriejis pastebiejau, ka ons tuoks nusimėnis ir perbalis ir kažkąp pagalvuojau, ka ne aš vėins šiūvakar su ta paslaptynga lėga, gal uns irgi dieji šaukšta krakmoliaus? Net pasijutau kažkąp geriau, diagnozavis kaimynou “stomach flu”, stoviejuom abodu šiknas užraukėn ir veiziejuom, kap Filnts taškuos prakaitu ir seiliem. Kažkąp net pėkta bova žiurieti į ton įelektrynta kamuoli, katras kap užsokts draskies su neapsakuoma energiji, katruos mūms tęp trūka su Corganu, panašu, ka anuo krakmuolis bova kur kas gryniesnis. Net pagalvuojau, ka ons sava smerčiumi nemėrs, bo atidouti tėik dvasias ir užkriesti vėsa sali ta nenusakuoma vibraciji, reik sveikatas ir labą daug. Šou ęji link pabaiguos, aš kap ir pradiejau biški geriau jaustis, nebebova tuos įtampas, Flints su kėtu biesu dėkavuoji visyms, visi praši darrr, šauki, pluoji, trypi kap pablūdi, tik kaimyns mona išlėka ramus, nedoudams ni mažiausis užuominas mon, kap anam ta velniava.

Kai vakar pamačiau žinuti api Flinta smerčiu, labiausę užkliova žuodis “netikėta”, kap tai, netikieta? Kam netikieta? Mon net keista, ka uns tėik ilgą delsi, pastatyk į anuo vėita kuoki kėta biča, jau būtu seną nusigalabėjis. Bandau įsivaizdouti, kap tor jaustis 49 metu bičas, valundą iki pasiruodima atsisiedis priš veidruodi, poršk tus kelius plaukų kuokštus su spalvuotu laku, tep paakius su onglimi, ka būtu baisiesnis ir galvuo, kon aš če bliad darau, kam ta nesamuoni, vėsks tas jau turieji baigtėis praeitami omžiou, vėinęp ar kitęp ir po sekūndis myntis, o tai kon aš daugiau galiu daryti, tik viel pasiversti į pajaca ir šaukti, i’m a firestarter, nuors jėgų tėik kap pas muni ton vakara. Nereik, manau, būti Flintu iš Prodigiu išragavus kalnus krakmoliaus ir įvairiuos rūgštėis, užtenk manau būti ir mūsa Stepuku iš “Studijas” ir kokiuo nuors rajuona rudeneliaus švėntie siedieti sava busiki su joudu patryntu smuokyngu ir laukti sava išstojėma, bum bu bum, bu bu bum bum bum, sėdim dainuojam, linguojam smagei…. . Turietom būti baisę ir velnę žėna kuokis tik myntis gal ateiti į galva.

Panašu, ka veliuonis sava gyvenimi jau bova sušuokis vėsus svarbiausius šuokius ir galbūt suprata, ka uns be reikala sutėka sava 28 gimtadieni.

P.S. Kad ir kas benutiktom gyvenimi, žinuokit, ka visada gal kreiptėis į draugus, artimūsius ar net psichuoluogus, nebent jūs esat Keith Flint iš Prodigy. Tada jau amen.