Šūds aba big depression V

Vėsas kaifs yr kelie link kažkuo tai. Visi ton yr girdiejėn iš kuoki tai gyvenima prasmies Guru, bet ta žinia kažkąp nesenst. Tas kažkas, tas tėkslas gal būti kuoks tai karjieras siekis, arba kuoks tai fiziniu jėgų išbandėms , kap untą Švarca bica apimtėis pasiekėms ir pagerinėms (mona vaikystis miesti tai bova gan įprasts troškėms). Nu, a kon daryti kai tėkslas beveik pasėikts ir to siedi su sava svajuoni, plius dar trijų dėinų žvierišku pahmielu, pigiami pakelies motelie? Bele kuoks psichuoluogs tau pasiūlys kompleksini problemas sprindėma būda, bet mūsa motelie nebova ne tik kad biblijas, bet ir yellow pages žurnala. Maties ka šeiminyks neblabą besirūpėna sava įstaigas reikaląs, bo kitu atveju būtu pasiūlis pištalieta po pagalvi, ar moilina virvies šmuota ir nestabiliuos kėdutis rinkinoka, o gal ir duju baliuona gurmanams. Kas belėikt, kai nier pasirinkėma? Butelis vyna ir ramus mėigs iki manjanas ir tikiejėms ka ryt tas dydelis miests tau atneš naujų, švarių emuociju.

Bova rytmetys (pamenu) kai do bičą iš pėitėnias posis su galynga Toyuota įsilieji į angelų miesta mašinu srauta. Kadangi bova šiuoks tuoks trafiks, turiejuom laika apžiurieti pawn shop (ale lombards) vitrinas, katrų bova geruoką rėibiau nei batu krautuviu laisvie. Pagrindėnis prekis kap ir aiškis, muzikas instrumėntą, smuokingą (matyt bičą oskara atsijėmimou bova apsirūpinėn iš onksta), fotovideo pribumbasą ir vėins kėts dvėratis (matyt jau persieda i kadilakus, nebreik). Nesliepsu mumis sliegi velniška keliuonie išgerta alkohuoliaus našta, bet nežiūron į ton tas miests ir tęp mūms pasiruodi šūdėns, kažkąp vėskas bova porvina ir netėkra. Palunguos basanki po renovacijas mon nebsižiūr, tai kon či bešnekieti api ton žvaigždžių alieji. Pliaži tami, buobu plikąs būbsąs nebova, nu buobu išvėsa nebova, nebova net ir biču, šaltuoka biški papouli. Nu če kap ir biški pasiteisinėms, diel tuo išgerta buza, atvažiouk švarus vistėik nieka nerasi. Paliekiem paskou tų raidžių pažiurieti, jo tuos bova, HOLLYWOOD beruods bova parašyta ton dėina.  Kap be būtom, tuos raidis monis neįtikėna, čiupinieti neteka, bet širdimi jaučiau, ka čysts pulistiruolis aba makrofleksas. Pasivažiniejuom da biški po brungiausiu trobų rajonieli, nieka iš pažystamu nesutikuom, tai nutariem spausti kur geriau.

Kai mes apsvaigėn nu kriaušiu lykeriaus ruoviem link West coast, atruodi ka LA ir vundenyns yr kažkas tuoki link katruo verta judieti, čė yr tėkslas. Vundenynus pamatiem cielus do, vėina falšyva, po katruo tikrąsis nebepadari reikiama įspudžiaus, LA kuo tai neužveži ir kon dab daryti, numėi? Kadaisi giliuo vaikystie susidūriau su panaši problema, kada vėsa nakti siautiejis Palunguo, paryčęs supratau ka ręk važiuouti numėi,bo tas miests ne tava, tik bieda ka to nežiną kami tas tava miests? Daug šūda turieji nuplaukti kanalizacijas vomzdęs, kol aš supratau ka nebutiną tai tor būt miests, gal būti ir maža gyvenvieti pavadynta Užkanavi ar panašę. Bet kol mes blaškiemies po vakarų pakronti mūsa atgalinis uosts bova Čikaga, kor mūsa lauki gerų draugų ir sabutylniku kompanija, katrėi neturieji mūsa baisę smerkti, tudiel grįžėms numėi neturieji būti skausmyngs. Tou labiau ka nereik išradinieti dvėrati, princas Sidharta jau senę įkėrta ka mėrtis tai naus atgimėms, o bytniką perfrazavą, ka keliuonis pabaiga, tai naujuos pradžia, bet mūms dar nereikieji nieka baigti ar pradieti, bo keliuoni tiesiog tęsies. Daugiau į vakarus mes pasistumieti negaliejuom, bo mūsa Toyuota nemokieji plaukti, tudiel mūms kažkudiel suskumbieji dievišką gražus miesta vardas San Francisco. Mona žėnias api ton miesta bova tik iš Keruaca ir kinematuografa. Tuo užteka ka susigūndytumiam aplunkyti miesta su auksiniu tėltu ir Pravieniškiem saluo, o kor dą galimybi pakeliou pasižmonieti Santa Barbara. Su Santa gavuos šudiną, nei Krūza, nei Iden nesutikuom, meksiką šliaužiuoji i mumis panašus, kam anėi įduomus tokėi. Priekinis Toyotas stėklas tai ne spalvuots televizuorius, nusivyliau aš ta Santa Barbara, tudiel link Twin Peaksa niekad ir nevažiavau. Mes kėrtuom i šiauri.

Jagu kada nuors, kas nuors, važiousit su auto panaši kryptimi, būtiną jymket pėrma greitkeli katras ein palei pat vondini. Aišku nier tęp grąžę kap unt Olanda keporis, bet netuoli tuo. Tėi didyngi vaizdą kažkon dara su žmogaus smegenimis, tu pasidarą geriesnis atlaidiesnis, kap po pirtėis ar mišių, čė kap kam. Nu ir besigeriedami spektakliškąs vaizdąs mes dar bandiem ir sava dūšias biedas aptvarkyti ir toru pasakyti ka Califuornijas rauduonasis poikę atlėka uspakajuoncu vaidmeni. Mes viel buvuom kelie, mūsa lauki dar nepažynts miests, o kels bova un tėik gražus ka noriejuos pirmuo aikštelie išpyškint vėsus 24 kadrus, katrų mes jau nebturiejuom (bo vėsus kadrus aš buvau išpyškėnis unt kažkokiuos nugeltusis palmis pri meksiku restorana). Kai tu viel tori keliuonis tėksla yr visišką kėta psichini būkli, tu pakilimi, nuors žiną ka užtektu tau užsibūti kokiuo lokacijuo ilgėliau ir tas didysis liudesys gal tavi pajymti kap šėlta vėlna. Kam galvuoti api liūdesi, kam savi žaluoti, kai leki pamatyti tuo kuo dar nematis, arba matis, bet jau nebeprisymeni, perfrazoujont didžiuoji bytnika princa Sidharta.

Paskutėni dalis per artimiausi pėlnati.