Kas yr buvėn Telšiūsi, manau turieji pastebieti kalvuota vietuovaizdi ir ežera su sala. Labą panašus miestalis, tik bėški kituo vėituo, yr San Francisks, gal mažumeli stumbiesnis, tėlta tor, nu ir saluo bova įsteigts rymts kaliejėms. Mona gymtami miesti irgi yr sala, bet kaliejima tėn nieks nepastati, nežinau kudiel, bo privalončiu tėn pailsieti lyg ir netrūka.
Švėnta Prančiškaus miests, į katron mes įliekiem turiedami geruoką aukštesni alkohuoliaus nuorma kraujie, mumis pasitėka svetyngą, net su sauli. Tęp, lėngva nebova, bet mes gan greit pasėikiem turistu lonkuomas terituorijas. Kap ir dauguma pasauli keliautojų, mes gan greit invertiem po puora bokalu gatvis lokalūsi, nu, ka susipažynti su miestu, katras jau bova lyg ir matyts.
Prančiškaus miests mon patėka nuoširdumu. Tėn gatvie sutikau biča - benami - su užrašu: "Why lie I need beer". Uns muni nokautava sava atvirumu, blem, gal če mūsa visų paslaptis, ja mes nustuotumem veidmainiauti, tadu gal užtekietom kituoki aušra. Šalia anuo kėts varguolis bandi turistus pagauti su atpirščiu žaidimu. Aš tada jau buvau netuoli Jim Morrison galutėni omžiaus, tęp, ka tas šūds jau bova mon matyts ir pergyvents. Jau būdams šešiuolikas, patariniejau sava daug vyresniam bizniaus partneriou nesivelti į ton reikala. Nepaklausi, aišku, tai aš iš šuona stebiejau, kap dėrb Ryguos tuorgaus pruofą - net vestuvini žėida nukynki, nu aš juk sakiau, stabdyk. Švėnta Pranciškaus pruofą bova biški silpnesni už Ryguos maklerius, bet kažkąp užmati mūsa sarkastiškus žvilgsnius ir pasiūnti mumis toliau apžiūrinieti miesta lunkytinas vėitas. Užejus dar in kelis vietinis parduotuvis, susidūriem su paslaptyngas kilmies pardaviejąs, katrėi čiguonu sistema ded tau daikta į ronkas ir tada praded šaukti, kap tau anuo reik ir kuoki nuolaida uns mūms padarys. Tas irgi nepaeji, bo mes kažkąp buvuom jau apsilonkėn Gariūnūsi ir Rietavi, tai tėi bajerę mūms atruodi vakų daržielis. Bet, nežiūront į tus keistuokus gatviu artistus, miests mon patėka, jauties dvasia kažkuoki ir tėi vietinę šūlerę prisidieji pri tuo jausma. Nu, mona gimtami miesti irgi bova pėlna keistuoliu: Austys, Mikūta, Džiuga Velns, Kikėls, Mičmans, ai gal daugiau nebvardynsu, bo Telšę tuoki kap ir Siciliji, čė ir galva nupjauti ne problema.
Tas unkščiau miniets sąžinis orgazmas "Why lie I need beer" mon kažkąp padari įspūdi ir aš pasiūliau sava kompanjuonou lygę tęp pat užsidėrbti pinigų. Buvuom jau must su šeštuos dėinuos barzduom, nu ir su nesibaigunčiuom pagiriuom. Nusipėrkuom kefyra, bo alkohuoliaus jau nebsinorieji, ir parki šalia grupis jaunuoliu, katrėi bandi uždėrbti su su užrašu "Foto with panks 5$", išsidrėbiem unt soulioku, prieš tai nepamėršdami padieti keporis aukuoms. Tai bova kuoks tai nebylus susitarėms, ja pradies mesti piniga, esam visiškami dugni. Nežinau, kėik uždėrba panką, bet mūms nieks nenubirieji, nuors saulelis pamaluonynti buvuom pradieji snuduriouti. Tas mumis kažkąp atverti į kuokius tai atradiejus - čaradiejus, katrėi keliaun laiku. Mes buvuom do bičą iš Telšių, katrėi da neseną gieriem alu pirtėis kabaki pas Medini, katras dažniausę būdava biški per šėlts ir perputuojis. O dab gulam Švėnta Pranciškaus miesti, pasimetėn kepori, nuors mes vis dar turam šaibu nueiti kad ir į brongiausi miesta kabaka nusipėrkti alaus, bet socioluoginis tyrėms yr mūsa tėkslas - parki su pankąs ir kitokęs gyvęs kaulyti piniga iš praeiviu.
Instagrama tas laikąs dar nebova, tai mes nusnaudėn unt soulioka ir tiesiog be jokių fuotkiu nuejuom dar miesta pažvalgyti. Kažkor prarijuom austri (bo šveicariu nebova), kažkor alaus bokala, sūnku ir prisimynti, bet kuo tais aiškę pamenu, kap, apžiūriniedami auksėni tėlta konstrukcijas, supratuom, ka su tynkamu raktu, teruora akta galietom prasokti tuoki, ka spauda šymtmetęs neužsičiauptu. Aišku, nieka bluoga nedariem tam miestou, uns giminyngs gi su mūsa gimtąs Telšęs, katras unt tokių pat kalnų, tik kaliejimą skirtyngi.
Mona gymtami miestalie, maža kas nuor prisimynti ton istuoriji, gal iš 1979 ar panašę, kada šeši bičą pasiūli dvijuoms naivuoliems pasiplaukiuoti valtimi. Paruodi anėi durnikiem kuoki tai Alkatraza. Už ekskūrsija teka susimokieti, nubėrbėna mergelkas visi ir dar gerą padirbieji su veidąs, ka tylesnis būtu, ale nepavyka. Šauniuoji šešioki sieda, tik ne į Alkatraza, o gaila. Aš dažną girdiedavau įvairis versijis, tipa pačias kaltas, kuo plauki, bet aš, gyvendams savami miesti, niekada negirdiejau pasmerkėma tų kėitiaku. Ne, aš net girdiejau pateisinimus, kap normalus bachūrą sieda už nieka. Nu aš jau unkščiau kažkor buvau užsimėnis, ka mona gymtami miesti deformouti mergystis plievi ponavaliu būdava nuorma. O kai istuorijas dalyvę pradieji grįžinieti į laisvi, tai miesti bova sutikti su derama pagarba - bachūrą juk tėik atkintieji už nieka.
Nežinau kudiel, bet tuokis myntis mon kėla veizont į Alkatraza kaliejima, matyt, gymta miesta reikalą susied perdaug gilę į tavi ir to negali anų paleisti. Auksinis tėlts bova apžiūriets nuodugnę ir mūsa vidinis kompasas pradieji ruodyti krypti link east coast, bo če, vakarūsi, mes jau viskon apžiuriejuom. Miests nuostabus, mon tiesiog trūkst žuodžiu anon aprašyti, bet jau pabuvuom, biški prasiblaiviem. Reik judieti, nuors aš su mielu nuoru užstrigčiau kokyms trijyms metąms, ka suprasti, kou če žmuonis kvėpoun ir kąp gyven. Mon baisiausis žurnalistikas žanras yr kadu kuoks tai veikies trumpam apsistuo kor tai ir pėl spaudą pastebiejimus api ton miesta, kur ons bova pėnkis dėinas ir daugmaž viskon suprata. Aš asmenišką Čikaga biški pradiejau suprasti po trijų tėn pragyventu metu. San Francisks mon yr vįsiška mistika, bo aš tėn prabuvau gal 9 valondas, o norietumęs bent jau 9 metus, nu tik gal ne Alkatrazi. Aš neturu teisis nieka sakyti api ton miesta, nebent, ka mon patėka anuo sąžinyngs pilietis su plakatu api mela ir alu. Tėisa, aš dar grįžau in ton miestali po metu su biški kėta intensiji, bet aš tėn niekada negyvenau kap ir kitūsi miestūsi, katrus če užgavau ar užgausu sava pasakuojimūsi. Šėik tėik toru supračiaus api Čikaga, katruo išgyvenau šešis metus, galiečiau pagrysti sava nuomuoni api Klaipieda ar Palonga, kor daugmaž egzistounu, aišku api Telšius, kor formavuos mona asmenybi, kor nutėka kuokis tai pėrmas meilis ir pėrmi nusivylimą, bet San Franciska mon sūnku vertynti - fantastišks miests, į katron dar norieč sugrįžti, o kudiel nežinau.
Užteks či tų išvedžiuojimu, mumis su kolega pradieji graužti rymts sąžinis kėrmėns, nu, tipo, bastomies kap valkatas, biški draugus apgavuom, niekam nieka nepasaki. Aišku, priežastis tuos graužatėis dar bovą drąstišką sumažynts alkohuoliaus kiekis, bet kitąp nebnoriejuom, bova išgerta atsakuntę, už metus in prieki. Nu gal ne visą, bo grįžiniedami atgaliuos užsukuom pastebeilyti į Josimitu slieniaus grožybis, kor pati gamta praši paaukuoti dievams kuoki tai alaus gūrkšni. Vaizdą tėn unt tėik pritėnkontis, ka net nebandysu aprašyti. Net Ilgis ežers unkstyva vasaras rytmeti, katruo dar nesudrūmst jokėi sveikuolę, neprilygst tam paveiksliukou. Matyt ne be reikala narsieji amerikuonijas kareivelę išpyškėna vėsus tėn gyvenusius vietinius indienus ir atvieri ton gruoži pagiryngyms turistams. Kuoks tai ramybis slienis tėn, gali meditouti ir meditouti. Net meksiką, atlieki pasižiurieti, prysuk sava cumbias trakiukūsi. Matyt bėji, ka reindžeris nepagalvuotu anus esont iš bovusis gentėis, atliekusius če atsikorti žemis teisiu. Žiūriek nežiūriejis, neatsižiūriesi, grąžiausi atviruti, kuoki teka užmatysi, ale kėik gali spoksuoti? Reik judieti. Išjudiejuom.
Numą, tou muomentu bova Čikaga, tai tėn ir pasoka galyngs mūsa keturių cilyndru truoks, nu ne unt karta, turiejuo dar prakėrsti kelius nereikšmyngus miestokus, tuokius kap Solt Leik Sitis ir dar kelius panašius. Kap aš iš Telšių su svarbiu reikalu liekdavau į Palonga, tai panašę praliekdavau pro Plungi. Nenuoru įžeisti juoki plungiški, tiesiog mona tėkslas būdava kėts ir aš nekreipdavau diemesi į ton poiku miestali. Tęp ir mūsa epopiejis pabaiguo atgalinis tėkslas bova miestalis pri Mičigana ežera ir nieks daugiau mūsa nebviliuoji. Keliuoni eji link pabaiguos, nuotaika nebova tuoki, kap Duorsą niūniava, bet optimizmu nesitaškiem.
Kuoki velni, mes, pagauti alkohuoliaus kvaituliaus, leidomies į ton tripa, aš ir po šia dėina atsakyma neturu. Gal dėl tuo, ka kuoki syki sava paistaląs pralynksminčiau kuoki snapa nuleidusi draugieli, o gal tiesiog, ka užtikrintą galiečiau pasakyti sava vakams: "Don't Drink and Drive"?