don’t drink and drive
Tęp jau būn ka patuogus gyvenėms tiesiuog atsibuost ir šėrdis pati prašuos nuotykiu, kokėi būn aprašyti nuotykėnis literatūras knyguosi, katras vaikystie esi perskaitis puora ar daugiau sykiu. Mona nuotykiu knyga katron skaitydavau nu dvylikas kuožna pavasari vadinuos “On The Road”, tuoks keturakis Džekis bova parašis anon ir būdams vaiks pradiedams versti pirmūsius puslapius aš neturiejau nė mažiausi supratėma kon ana padarys su monimi ir mona gyvenimu.
Grįžiniejau iš darba ton vakara ir kažkap labą aiškę supratau ka gyvenėms jau gal puora mienesiu niekou monis nestebėn, vėsks nuspiejama kap ontruos mikruškis Palanga-Užkanavi tvarkaraštie. Tada gyvenau gan tuoli nu Užkanavis, kokiami tai niekam negirdietami Čikagas priemiestie, ir pakeliou numėi užsokau i vietini liquor store, kur dažnuoką pėrkdavau alaus ar vyna, bet nustebyndams pats savi pajiemiau tequilas buteli. Rytuojau darbs kap ir negosdina, bo dėrbau tou muomentu tarptautinie “Thomas Windovs Cleaning” kompanijuo, kor buvau ontras žmuogus pagal svarboma, o karts ir pėrms (nu mes tėn dvijou valdiem akciju buketa), čė priklausi nu savijautas, tas svarboms. Trobikie kor tou muomentu glaudžiaus bova ir daugiau bendramynčiu, tik daugelis bova susirūpinėn rytdėinas darbąs tudiel i tequila kibuom su lėngviausę i ateiti žiūrončiu draugeliu. Sunku pasakyti dab tėkslu laika, bet manau ka mažumeli po vidornakti mona myntis, ka mes či tęp ir nugyvensma iki omžiaus gala nieka nepamatėn, pradieji veikti, nu ir tequila baiginiejuos, kas bova da vėins žėnklas ka reik judieti. Su kou judieti kap ir bova, bo draugielis neseną bova parliekis iš dyleriaus (tuoks pierikūpu keists pavadinėms) su galynga Toyuota katra dar turieji kūzava ir vadinuos Four Runneriu, tėisa galia po pirkėma eufuorijas biški apmažieji, vėituo dyleriaus žadietu šešių katilų, parvažiavus i kėima belėka tik keturi, nu bet ar če esmie?
Buostuons, tuoki galutini keliuonis tėksla mes tada užfiksavuom sava nušvitusiuosis nu tequilas galvuosi ir tylę ka nepažadynti kitų chėbrantu (nes galieji ir raktelius atymti nu dvijų pijuoku) pouliem krautėis keliuoniniu kupriniu. Kap vėliau paaiškieji aš per skubiejima prisišlaviau pėlna kuprėni šiltų kuojiniu ir apatini trikotaža, kolega irgi panašiu gardiruobu apsiginklava, bet kam svarbu kas tava kuprinie, kap pas tavi galvuo puoliekis ir dar nepatėrti būsimuos keliuonis nuotykę. Jau kažkor kertont Čikaga (bo mes variem iš šiauris žemyn), užgimi nauja myntis ka Buostuons yr gerą, bet New Orleans yr kur kas kėičiau ir pėičiau , tudiel naus maršruts bova patvėrtynts vienbalsę. Kam yr tekėn važiouti nu Čikagas i pėitus, nedous mon sumelouti kuoks tai yr nubuodus kukurūzas persmelktas 57 numeriu užvadynts kels. Tų kukurūzu apsuptie esunčiuo degalinie nuvairavus gal pėnkis valondas mūsa vidinis kurs nusibaigi ir mes nuleidėn galvas i paneli sumiguom giliu tikrų keliautuoju mėigu.
Pabodis pėrms nu džiūn borna liguos symptuomu, supratau padėtėis kvailoma, o aplynkou tvyrontis kukurūzu lauką optimizma neprydavi, bet daugybi kartu mona skaitytas knygas heruoję bova papolėn dar ne i tuokis situacijas ir nieka, kažkąp išsisokdava. Pouliau ton unkstyva ryta i bėnza kolonelis vėdu ėiškuoti kuoki tai sprendėma ir pamačiau six packa alaus šaldytovi (užvadinėms tou muomentu nebebova svarbus). Parliekis i mašina greit nusukau puora buteliuku galvas, pažadinau draugieli ir įteikis anam pusrytoka lėipiau gerti ir nieka neklausinieti. Papusryčiavus puopierę kap ir pasitaisi, grįža keliuonini dvasia ir po trumpų diskusiju išmetus tošti tara keliuoni i New Orleansa bova tęsiama. Nepasakyčiau ka tai bova tėkra keliuoni nuotaika, nuors kas iš tėkra žėna kuoki tor būti ta nuotaika, pagirynga ir apniokusi kap pas mumis ar saulieta ir pakylieta, kap ruoda per Travel kanala, bet mes myžinuom greitkeliu i pėitus o mūsa galyngas Toyuotas keturi kubilą darnę šniuokšti po kapuotu, o aš dar syki skaičiau sava vaikystis knyga, tik šį syki iš vidaus.