Kas atsirada pėrmu - obuolys ar Vilius Telis? Tai klausėms, katron sau uždoud kuožnas normalus bibeli aiškintuos. Ka ir kas kon besakytom, ka ir kuoki krūva senuobiniu pluokščiu būtom perkruovis, vistėik tikieti negal, ton istuoriji reik nagrinieti viel ir viel, bo nauji faktą dygst, kap grybą Latvijas miškūsi.
Nenugynčijams fakts yr tas, ka Dievs sukūris dėrbtini intelekta nueji apapa. O kuo jau uns tėik nuvarga? Iš nutekiejusis informacijis, gal susidaryti vaizds, ka kordams Dievalius gurkšnuoji Kalvaduosa (tas kur Lydli dab po 13,99), nu ka įkvėpėma daugiau būtom, nuors aš asmenišką neatmesčiau ir tuos versijas, ka uns dar ir įkviepdava dūmu debesi, plaukonti pro šali. Ja tami reikali tikrą bova įmaišyts Kalvaduosas, tai Styva Džuobsa versiji, ka obuolys pėrmu, o tik patam Vilius, gal laikyti nenugynčijama, bo tik visišks analfabets, gal teigti, ka Dievalis prasidistiliava Kalvaduosa, neturiedams uobuliaus (fakts, ka reikieji pagūglynti priš distiliounont).
Kap vėskas bova ištikrūju jūs sužinuosit iki gala perskaitėn ton šit traktata. Unt karta pasakau, neturu uobuliaus, todiel nieka aš če neatstovauju, tiesiog sava laisva valia, nuoru įnešti aiškoma tuo painiuo bibelnieku istuorijuo. Girdiejuot autoriaus žuodi.
Kol Dievalis pūti į ūsa, ruojou šis bei tas nutėka. Ieva pastebieji, ka Aduoms kuo tais susimastis tuoks, o paklausts, kas yr, atšaudava, ka aną nesuprasti ir susierzėnis kor tais pradyngdava. Kažkąp syki po keletas kaušieliu Kalvaduosa, lyg ir prasytari, ka anam nuobuodę, tęp vėsa laika vėin tik su Ėiva, uns su puoliekiu tątąs esonts, anam reik daugiau , dar užsymini ka skaitis kor api tuokius svyngeriu klubus, nu ir šeip anam labiau norietumęs trijou. Ėiva bandytama gelbieti situaciji, pasiūli pasikvėisti Viliu Teli, bo anuot anuos, vistėik če trainiojąs po suodna ir vuobulus kaliečėn su tuom sava strieliem, jau greit ir raugimou nieka neblėks, tai kap ir būsma trys.
- Ok tu kūrva, mat kuo įsigeidę, kou tu muni skaitą, o tu Soduoma su Gomuora, - šūktelieji Aduoms ir pylis Ėivą per žonda, kažkor staigę pradynga.
Nelabą supratusi už kon gava, pati prispraši ar kąp, Ėiva atsisieda po obelimi, pailsieti nu buitėis darbų, nu ir dar pagalvuoti, kou ana če jau tęp užrūstėna Aduoma, taigi pats saki, ka nusibuoda vėin tik su ana. Kor bovis, kor nebovis prisistati Vilius Telis su sava lonku ir strėliem, atseit saulę leidontėis miegst pašaudyti į raudonpusius vuobulukus ir kažkąp keistą pažiurieji į nenaturalę užraudusi Ėivas žonda.
- Kon dažytėis pradieję, ar Aduoms užpieši? - kikendams paklausi Telis.
Ėiva pajota ka ir ontras anuos žonds pradieji kaisti, nuors Aduoms tęp staigę pasišalėna, ka ana nespieji net atsokti anam anuo.
- Ai matyt kap burokelius šaltybarščiams lupau, biški nusitepiau, - greitą sumelava Ėiva.
- Tau tynk, Aduoma vėituo pastuovę lėipčiau burokelius lopti, - jau kėik rimčiau pasaki Telis.
- Tai ka, anam tėi šaltybarščę buvėn nebuvėn, kol miesuos nepriryn alkans, - noriedama nukreipti puokalbi greitakalbi pratari Ėiva.
- O aš tai atsisakiau miesuos, jau treti dėina kap periejau unt obuolių, - noriedams pratesti puokalbi pasaki Vilius.
- Vuo šaunuolis, nu pasiseks žmuoną tuoki vyra gavus, kėik laisva laika turies, nuskynę vuobula ir pėitą gatavi, - kažkąp keistą šypsuodamuos pasaki Ėiva.
- Tai jau tęp, pasiseks, - kėik susinepatuogėnis atatari Vilius.
Puokalbis kap ir nutrūka, kuoks tai keists susikaustėms apiemi abejus ruojaus gyventuojus, tat Vilius noriedams užbaigti nejauki tyla, pasaki ka eis dar pašaudyti obuolių, o Ėiva prisymini ka reik Aduomou večerę, gazelis šynka iškepti. Tęp ir išsiskyri abodu su reikaląs būk tais. Vilius eidams į kėta suoda posi masti api paraudusi Ėivas žonda, katras atruodi kap tuobols raudonpusis obolys, bet šauti anam į tėn nesinorieji, uns net sunerėma ka Styvs Džuobsas katras vis trinąs po ruojaus suodus ėiškuodams tuobula uobuliaus, nepamatytu tuo nuraudusi žonda. Ėiva paręjusi pri poudu kažkąp inirtyngą pouli ketvirčiouti tik vakar Aduoma nuduobta gazeli, o mintysi vis grįždava pri puokalbiaus su Viliumi ir pasičiupiniedava žonda.
Kap matuot Dievalis sukūris dėrbtini intelekta ir prisnūdis, paleida vadžias iš ronku, uns neturieji žalia supratėma api kosmetika, ruojaus gyventoję savaronkišką užsijiemi kūryba. Todiel kosmetikas tievu yr laikuoms Aduoms , katras turiedams smagi ronka, pėrms išdaži Ėiva, tęp pakeisdams vėsus kuriejaus gruoži standartus. Bibelis aiškintuoję per Augustėna radija jūms tuo nepasakys, todiel ton sakau jūms aš. Girdiejuot autoriaus žuodi.
Evangelis aiškinimu tesinys greitu laiku, kap darbų apmažies.