Prabiegusi šymtmeti pabaiguo nusigavis už pelkis, katron kadaisi su sava flotili perskruodi Kolumbs, papouliau į maža miestali šiauriau nu Čikagas, užvadėnimu Waukegan. Mona keliuonis tėkslas bova gan panašus, kap ir Kristupa - atradimą ir pelns. Tuo pelna kap ir reikieji biški palaukti, vo atradimu - nuors su tuočki vežk, nu pirmuos dėinuos.
Daugiaboti, katrami moni priglaudi vietinę tautietę, lungą veizieji į kėimali, katrami bova įsitaisiusis dvė jiednycas: vėina vadinuos Makduonaldu, kėta Hilariaus BBQ. Ton pėrmuoji buvau matis per Santa Barbara, tai kažkąp nesuduomėna, bet untruoji velnišką gerą kvepieji, tat, neatsilaikis pagūndą, įsliūkinau apsiveizieti. Neapsirikau: tėn bova normalus pragars, dėrba vėini velnę arba ruberuoidą, bo tęp vietinę lietuvę vadyndava afroamerikanus, mat, negru pavadėnis, galieję gauti į galva, tai kam tuos problemas. Hilariaus jiednyca specializavuos tik unt šonkauliu, katrus kepdava vėituo unt unglių, trijų aukštų pečiou. Realę į tręti aukšta jau būdavi perkeliami visišką iškepėn šonkaulę, katrus tuoks nenusakuoma ūgi Šakyls pakapuodava ir pertepdava tėn pat vėituo verdamu BBQ padažu. Kap aš greit supratau, tas anų padažas ir bova vėins iš pagrindiniu narkuotiku, diel katrų pri barbekėnis pastuovę būdava eilis. Žmuonis atvažioudava iš pačiuos Čikagas pasmaguriauti šonkauliukąs su tou stebuklyngu padažu. Mūsu mastelęs būtom kap nu Saluntų į Šėluva arba avirkštę, tuoks tat bova velnišks nuors suleisti dontis į kiaulis ar jauti ribsus, apteptus tou stebuklyngu pagardu.
Bova tada 1994 rudens pradžia, aš jau buvau gavis pėrma alga, tat dronsę praverdavau barbekėnis duris ir pasijymdavau ribsu su aštriu padažu, bo anėi dar turieji ir uopciju. Šonkaulę visad būdava tobulą iškepti, kas mon bova už dėdeli naujyna, bo iki tuol žinuojau tik šonkaulius troškyntus su kapūsta, o minkštoms priklausyda, kuoks kuilys papouli. Tęp mon ta velnių barbekėni su dievišku padažu ir insiraši į galva su visam. Tai gerą dabą, kuožnas durnius pas motule Maxima gal nusipėrkti įvairių rūšių BBQ padažų, o tad aš anon paragavau pėrma syki ir paragavau geriausi visuo Kolūmba atrastuo žemie. Vėliau aš išragavau daug panašių padažų, bet ta pirmuoji meili bova pati smačniausi.
Parsiradis į senuoji žemyna jau naujami omžiou, supratau, ka netekau galimybis, kada tik panoriejis, užsivarvynti tuo dieviška padaža unt kuoki tai miesgali, tat ilgą nelaukis pouliau vėrti ton stebukla. Kėik bebandydavau, kažkuo vis trūkdava. Kažkumet, jau gyvendavams Užkanavie, gavau puslitri orginala Hilariaus BBQ, katras jau irgi galieji būti pasikeitis, bet vis dar bova skaniesnis už mona bandymus. Matyt velnę, kažkuo inbarsta.
Ja kas užeidavuot į tuoki alėni Miemelie, vardu Herkus Kantas, ta tikrą turiejuot galimybi paragauti ton mona metu metąs vėrta padaža. Dab aš atsidūriau kėtuo vėituo ir maitinu žmuonis nu palongis "Palongėj" pačiami Nagli kina teatri ir viel prasiviriau tuo velni mėrkala. Kadangi šonkauliu nekepu, tai invarvinu pri sparnieliu, katrėi didlę skanę suein pas kaimyna Kina kėimalie su Dunduliu ar Primatuorium. Eisit pro šali, užsokit ir reikalaukit BBQ padaža. Vo ja karts būsu išsibaigis, ta parašysu, kap anon gal prasivėrti pačiam. Mon užtroka gal 15 metu, kol daugmaž atgaminau panašu skuoni. Torit nuora ir laika - vėrkit. Propuorciju nerašysu, bo ir pats dar anas tuobulinu, bet surašysu bazi, tęp, ka vėsks jūsu ronkuosi.
Daug svogūnu, česnaku, jalapenu ir pomiduoru. Daug džiovyntu slyvu, įdealiausę, ja anuos dar ir rūkytas. Apsikepus didelemi poudi, lieta pradiekit virsnuoti, tadu pradiekit kratyti: prisekuonę, čili powderis, malts kumyns, maltas garstyčias, rukyta paprika, rūkyta droska, rods cokrus. Tadu vėins iš svarbesnių reikalų yr melasas arba ruginis extrakts, dar vėins svarbus reikals yr kuola ar coca cola, katruos irgi galet nepagailieti, bo išsigaryns. Labą svarbus reikalą yr rauduona vyna ir balzamika acts, nu ir vorčesteris. Tėi skystę, kor garinąs, yr pilami pabaiguo, šęp ton reikala aš verdu api pėnkis valondas. Kap jau viskon sūtrinu ir perleidu per sėitieli, metu gabala svėista ir, gerą permaišis, kap jau marmals biški praviest, maunu gera čierka viskiaus ar samaguona. Jack Danielius lab tynk tam reikalou, bet ir mūsiški distiletą dara graju. Virsnuojont ton vėsa patarmasa, dar gali dapėlti gera jauti kaulu sultini, tikrą pageryns reikalus, bet anuo reik turieti.
Ja torit laika, pabundykit, ja netorit - ateikit į "Palongė", inkriesu.